Hagia Sophia prarado muziejaus statusą. Reakcijos ir komentarai
Hagia Sophia bazilika Konstantinopolyje iškilo VI amžiaus ketvirtame dešimtmetyje, didžio imperatoriaus Justiniano nurodymu. Šis ambicingas architektūrinis šedevras tapo Konstantinopolio ortodoksų patriarcho sostu, Bizantijos imperijos ir visos rytų krikščioniškosios tradicijos dvasiniu centru daugiau nei tūkstančiui metų. Laikui bėgant, įspūdingas bažnyčios kupolas buvo išpuoštas tokiomis pat įspūdingomis mozaikomis, kurios piligrimams kėlė rojaus žemėje įspūdį. Tačiau po klestėjimo laikotarpio atėjo Bizantijos imperijos nuosmukis, kol galiausiai 1453 metais musulmonas Mehmetas II užkariavo Konstantinopolį. Jis ir jo įpėdiniai pavertė miestą islamiškos imperijos centru, o Hagia Sophia – mečete. Prie jos buvo pastatyti keturi minaretai. Nors ir nevienodu laipsniu, Mehmetas II ir kiti valdovai pripažino krikščioniško meno vertę ir dalis mozaikų išliko iki šiol. Bėgant amžiams žlugo ir Osmanų imperija. 1934 metais Mustafa Kemalis Atatiurkas, modernios ir sekuliarios Turkijos tėvas, nusprendė, kad Hagia Sophia turi tapti muziejumi, kuris įkūnija bendras civilizacines vertybes. Turkijos prezidentas Erdoganas nusprendė pakeisti šį statusą.
Ši trumpa istorinė apžvalga leidžia suprasti Hagia Sophia simbolinę vertę skirtingoms pusėms. Krikščionims, ypač ortodoksų Bažnyčioms, Hagia Sophia tebėra tarsi bažnyčia-motina. Sekuliariems turkams Hagia Sophia kaip muziejus buvo pasaulietinės valstybės santvarkos simbolis. Musulmonams, ypač radikalesnių pažiūrų, Hagia Sophia kaip mečetė buvo islamo pergalės ir viršenybės simbolis, kurį jie, po Atatiurko sprendimo, visada troško susigrąžinti. Neatsitiktinai gegužės pabaigoje, minint 567 Konstantinopolio užkariavimo metines, Hagia Sophia viduje pirmą kartą per pastaruosius aštuonis dešimtmečius imamas skaitė „Pergalės“ (arba „Užkariavimo“) surą, o apeigose virtualiai dalyvavo ir Erdoganas.
Taip pat verta priminti, kad dabartinis Turkijos prezidentas iškilo kaip konservatyvios islamiškos srovės atstovas ir jau savo politinės karjeros pradžioje, 1994 metais, tapęs Stambulo meru, buvo pasisakęs už tai, kad Hagia Sophia virstų mečete. Vis dėlto tapęs prezidentu gerbė ankstesnę tvarką, kol 2019 metais vėl apie tai pradėjo kalbėti, reaguodamas į JAV sprendimą perkelti ambasadą į Jeruzalę ir tokiu būdu simboliškai pripažinti, kad ji yra tik Izraelio sostinė, priešingai nei numatyta tarptautiniuose aktuose. Tačiau tai, ko gero, tik pretekstas.
Kai kas, tarp kurių ir dabartinis Stambulo meras Ekremas İmamoğlu, svarsto, kad dabartinis momentas paversti buvusią krikščionišką baziliką-muziejų mečete pasirinktas norint atitraukti dėmesį nuo didžiulių ekonominių ir socialinių problemų.
Dar prieš priimant šį sprendimą daug balsų ragino Erdoganą persigalvoti, o, kai jis vis dėlto buvo priimtas, – išreiškė apgailestavimą. Tarp jų buvo Graikijos, Rusijos, JAV valstybių pareigūnai, ES diplomatijos vadovas. Turkijos užsienio reikalų ministras replikavo, kad tai Turkijos vidaus reikalas.
Tačiau kritiškai Turkijos prezidento Edogano sprendimą įvertino ir UNESCO organizacija, kuri priminė, kad Hagia Sophia yra įtraukta į visai žmonijai reikšmingo paveldo sąrašą ir kad Turkija yra saistoma įsipareigojimų išsaugoti šį universalų statusą. UNESCO komunikate apgailestaujama dėl vienpusio Turkijos sprendimo, nesitariant su kitais.
„Dėl abipusio supratimo, pagarbos, dialogo ir bendradarbiavimo, dėl vengimo gaivinti senas nuoskaudas ir susipriešinimus, mes jus prašome skubiai persigalvoti ir pakeisti sprendimą“, – liepos 11 dienos laiške Erdoganui parašė pastorius Ion Sauca, laikinasis Pasaulinės Bažnyčių Tarybos vadovas. Jis atstovauja per pusketvirto šimto Bažnyčių ir bendruomenių. Pastorius Ion Sauca taip pat pasidalijo Konstantinopolio ekumeninio patriarcho viltimi, kad Hagia Sophia netaps konflikto priežastimi ir kad jai bus sugražintas universalus vaidmuo, kurį ji turėjo nuo 1934 metų. Dar birželio 30 dieną patriarchas Baltramiejus, komentuodamas balsus, kad netrukus Hagia Sophia virs mečete, priminė savo 2016 metais turkų vyriausybei pasiųstą laišką, kuriame tvirtino, kad geriausia išsaugoti tuometinį Hagia Sophia statusą, kad ji ir toliau būtų dviejų religijų, dviejų kultūrų susitikimo ir bendravimo simbolis.
„Hagia Sophia pavertimas mečete nuvils milijonus krikščionių pasaulyje ir ši sakrali vieta, gyvybinis centras, kuriame Rytai susitinka su Vakarais, taps pleištu tarp šių dviejų pasaulių, ir dar tuo metu, kai nuo mirtinos naujo koronaviruso pandemijos kenčiančiai žmonijai taip reikia vienybės ir bendros krypties“, – pareiškė patriarchas Baltramiejus.
Į Turkijos vyriausybę laiškais kreipėsi Serbijos ir Jeruzalės ortodoksų patriarchai, Maskvos patriarchato ir Graikijos ortodoksų Bažnyčių atsakingieji, Viduriniųjų Rytų Bažnyčių taryba, kuriai priklauso apie trisdešimt įvairių apeigų ortodoksų, katalikų ir protestantų Bažnyčių, Irako chaldėjų apeigų katalikų patriarchas kardinolas Louis Sako ir daug kitų.
Tuo tarpu Turkijos pareigūnai praneša, kad jau liepos 24 dieną Hagia Sophia vyks islamiškos apeigos. Jie taip pat žada, kad bus išlaikytas tas pats vardas ir kad bus rasta būdų ją lankyti ne vien musulmonams. (RK / Vatican News)
