Interviu su anglikonų primu Justinu Welby: ačiū popiežiui už „Fratelli tutti“
„Tarnystę pradėjau 2013 metais, lygiai kaip popiežius Pranciškus. Buvome ne kartą susitikę. Mus sieja nemažai panašių siekių. Viena stipriausių mano tarnystės patirčių – susitikimas Romoje pas popiežių, kuriame dalyvavo Pietų Sudano politiniai lyderiai.“ Taip Kenterberio arkivyskupas kalba apie ryšį, siejantį jį su popiežiumi Pranciškumi. Interviu italų dienraščiui „Avvenire“ anglikonų primas pasakoja apie karantino patirtį ir tikisi, kad neužilgo galės kartu su popiežiumi aplankyti Pietų Sudaną.
Kalbėdamas apie pandemiją, arkivyskupas sako, kad žaibiškai besikeičiantys praėjusių metų įvykiai parodė, kad turime greitai reaguoti ir mokytis. Pandemija atskleidė, kaip labai esame priklausomi vieni nuo kitų, kokie svarbūs žmogiški ryšiai. Niekas nebus saugus, kol visi nebus saugūs. Joks žmogus nėra sala, savipakankamas, o gabalėlis žemyno, didesnio paveikslo dalis. Dievas sukūrė mus santykiams su kitais, o pandemija mus to moko. Taip pat pamatėme, kad nebegalime gyventi kaip anksčiau. Klimato kaita ir nelygybė tarp turtingų ir vargšų iškilo nauju pavidalu. Tinkamiausias būdas prisiminti žmones, kuriuos praradome, – kartu stengtis sukurti žmogiškesnį ir teisingesnį pasaulį, sako arkivyskupas. Anglikonų primas įsitikinęs, kad vakcinos – tai atsakas į maldas ir įrodymas, kad išsipildys viltis, kylanti iš Dievo pažado, jog šviesa įveiks tamsybes. Vakcinos mums primena, kad turime užtikrinti, kad ir mūsų artimas visose kitose pasaulio dalyse išgyvenantis pažeidžiamiausias situacijas, turi teisę gauti šį vaistą kaip įmanoma anksčiau. Arkivyskupas pasakojo, kad karantino metu stengėsi palaikyti ypač nusiminusius, ragino juos kalbėtis su artimaisiais, ieškoti pagalbos, pats stengėsi daugiau sportuoti, bendrauti su Dievu, viltį ir padrąsinimą rasdavęs jį supančiuose žmonėse, ypač Londono Šv. Tomo ligoninėje, kur savanoriavo kaip kapelionas.
Arkivyskupas Welby pasakoja apie draugystę, užsimezgusią tarp popiežiaus ir jo. Kartu jie svarstė galimybę apsilankyti Pietų Sudane. Ką jis galvoja apie encikliką „Fratelli tutti“? Kenterberio arkivyskupas sako, kad su popiežiumi juos sieja daug bendrų tikslų, prioritetų, jie tais pačiais metais pradėjo savo tarnystę. Popiežiaus įsipareigojimas siekti taikos ir susitaikinimo atsispindi visame, ką jis sako ar daro. Arkivyskupas tikisi, kad netrukus jie abu ir Škotijos Bažnyčios moderatorius galės aplankyti Pietų Sudaną, ko padaryti šiuo metu negalima dėl pandemijos uždarytų sienų. Enciklikoje „Fratelli tutti“ popiežius akcentuoja, kaip kai kurios svarbios visam pasauliui temos susiję tarpusavyje. Negali būti tikros brolybės be teisingumo. Vieno žmogaus kančia paliečia visus, žmonės turi galią ir galimybių išties daug ką pakeisti. Klimato kaitos klausimas susijęs su teisingumo ir skurdo problemomis, neturtingiausieji labiausiai kenčia nuo žalingų aplinkos pokyčių. Troškimas, kad žmonės galėtų visavertiškai gyventi Kūrinijoje, peržengia nacionalines ir religines sienas. Plati balsų ir susitikimų gama atsiskleidžia enciklikoje – tai ir didysis Al-Azharo imamas Ahmad Al-Tayyeb, ekumeninis Konstantinopolio patriarchas Baltramiejus, baptistas Martin Luther King, anglikonų vyskupas Desmond Tutu. Popiežiaus Pranciškaus pasirinktos temos ir aistra, atsiskleidžianti enciklikoje, yra universalūs. (DŽ / Avvenire)
