Vėl galima lankyti Leonardo da Vinci „Paskutinę vakarienę“
„Paskutinės vakarienės“ muziejus buvo uždarytas per pirmąjį karantiną pernai nuo vasario pabaigos iki birželio, vasarą ir rudens pradžioje buvo atidarytas, o nuo lapkričio pradžios vėl buvo uždarytas. Kaip ir prieš uždarymą, vienuolyno valgomąjį su garsiąja freska galima lankyti tik iš anksto užsisakius vizitą. Maksimali jo trukmė – 15 minučių. Į patalpą vienu metu gali patekti ne daugiau kaip 12 lankytojų. Paprastai, norint patekti į „Paskutinės vakarienės“ muziejų, reikėdavo gerokai iš anksto įsigyti bilietą. Šiuo metu turizmas praktiškai paralyžiuotas. Muziejaus vadovybė tikisi, kad, kol užsieniečių turistų beveik nėra, galimybe apžiūrėti garsiąją freską pasinaudos milaniečiai ir kiti Italijos gyventojai.
Per ateinančius kelis mėnesius taip pat ketinama užbaigti freskos būklės tyrimus. Kol muziejus buvo uždarytas, pradėti diagnostiniai tyrimai, kuriuos atlieka konservatoriai ir Milano politechnikos specialistai. Artimiausiu metu taip pat bus užbaigti oro kondicionavimo ir apšvietimo sistemų atnaujinimo darbai.
„Paskutinė vakarienė“ – tai vienas garsiausių Leonardo da Vinci sukurtų darbų. Freską Milano Maloningosios Švč. M. Marijos vienuolyno refektoriume jis kūrė nuo 1495 iki 1498 metų. Norėdamas tapyti lėtai, su pertraukomis, Leonardo da Vinci sukūrė naują sienų gruntavimo būdą ir naujos sudėties temperą, tačiau eksperimentas nepasisekė – freska gretai ėmė blukti. Be to, vėliau vienuolyną kelis kartus buvo apsėmę potvyniai. Freska vis labiau nyko. Rimti restauravimo darbai buvo atlikti tik dvidešimtojo amžiaus antroje pusėje, freską pavyko sutvirtinti ir iš dalies išsaugoti. Milano Maloningosios Švč. M. Marijos vienuolynas su savo garsiąja „Paskutine vakariene“ tapo vienu pirmųjų objektų, įtrauktų į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. (JM / Vatican News)