„In memoriam“ Johnui Polkinghorne’ui
1930 metais gimęs akademikas visų pirma pelnė pripažinto mokslininko reputaciją. 1968 metais jis jau užėmė matematinės fizikos profesoriaus postą Kembridžo universitete. Jis kūrė matematinius kvantinių dalelių trajektorijų modelius, kurie naudojami iki šiol. Šie darbai teorinės fizikos ir kvantinių dalelių srityje 1974 metais jam pelnė narystę iškiliausius krašto mokslininkus vienijančioje britų Karališkojoje draugijoje.
Po 25 metų mokslinio darbo 1979 metais Johnas Polkinghorne’as pasiryžo dideliam gyvenimo posūkiui. Jis atsisakė profesoriaus katedros, pradėjo teologijos studijas ir 1982 metais tapo Anglikonų Bažnyčios dvasininku. Tam pritarė ir Ruth, jo žmona. Jų trys vaikai jau buvo pasiekę brandą.
Johno Polkinghorne’o gyvenimas liko susietas su Kembridžu – čia jis ėjo įvairias akademines ir bažnytines pareigas iki 1996 metų. 1997 metais jis paskirtas Britanijos imperijos ordino riteriu – komandoru, tai vienas iš aukščiausių britų valstybinių apdovanojimų.
Johnui Polkinghorne’ui gyvenimo pokytis, priėmus dvasininko ir teologo pašaukimą, žymėjo ir studijų krypties pokytį: akademikas atsidėjo mokslo ir tikėjimo dialogo temoms. Jis buvo vaisingas autorius ir prie penkių knygų apie fiziką pridėjo 26 kitas apie įvairius mokslo ir tikėjimo klausimus. Nurodoma, kad vienos ar kitos knygos buvo išverstos į beveik dvidešimt kalbų. Tarp žinomiausių – 1994 išleista knyga „Fiziko tikėjimas“, 1998 metais pasirodęs veikalas „Tikėjimas į Dievą mokslo amžiuje“. Autorius tvirtai oponavo tezei, jog mokslas ir tikėjimas neišvengiamai konfliktuoja, jog jų neįmanoma suderinti. Galima pridurti, kad tokiai tezei prieštaravo ne vien jo knygos, bet ir gyvenimas.
2002 metais Johnui Polkinghorne’ui įteikta Templetono premija, skiriama už tiltų tarp dvasinės tikrovės ir mokslo, technologijų tiesimą.
„Aš noriu žvelgti į mokslą ir religiją giliai ir vienodai rimtai. Juos matau kaip vienas kitą papildančius, o ne varžovus. Svarbiausias jiems bendras dalykas – abu įsitikinę, jog yra tiesa, kurios reikia ieškoti ir rasti (...). Be abejo, šie du ieškojimo būdai tikrovę mato iš skirtingų perspektyvų, mokslas tiria pasaulio procesus, o religija domisi gilesniu klausimu – ar tai, kas vyksta, turi tikslą ir dievišką prasmę. Aš tikiu, kad reikia abiejų – mokslinio ir religinio – žvilgsnio, jei norime deramai aprašyti gilią ir turtingą pasaulio tikrovę, kurioje gyvename. Apie save ir apie kai kuriuos kolegas, besidarbuojančius šioje srityje, galvoju kaip apie dviem akimis žiūrinčius mokslininkus-teologus“, – Templetono premijos gavimo proga sakė Johnas Polkinghorne’as. (RK / Vatican News)
