Pagalbos kenčiančiai Bažnyčiai fondas įspėja dėl grėsmių religijos laisvei
Paramos fondas „Pagalba kenčiančiai Bažnyčiai“ paskelbė savo 15-ąją kasmetinę ataskaitą apie religijos laisvės situaciją pasaulyje, įspėdamas apie rimtas grėsmes, kurias ši pamatinė teisė patiria visuose Žemės kampeliuose.
Ataskaitoje pažymima, kad religijos laisvė negerbiama beveik kas trečioje pasaulio šalyje (31,6%). Situacija blogėja 95% iš šių šalių, 26 šalyse žmonės kenčia nuo persekiojimų dėl religijos. Devynios šalys sąraše atsidūrė pirmą kartą – tai Burkina Fasas, Kamerūnas, Čadas, Komorai, Kongo Demokratinė Respublika, Malis, Mozambikas, Malaizija ir Šri Lanka.
Fondo išplatintame pranešime spaudai kreipiamas dėmesys į kelis ataskaitoje minimus reiškinius – Afrikos žemyno (ypač Užsahario ir Rytų Afrikos) radikalizaciją, ryškų džihadistų grupių augimą, ekstremalių persekiojimų, nužudymų daugėjimą beveik kas antroje Afrikos šalyje. Ataskaitoje įspėjama ir apie globalią radikalizaciją, grėsmes, kylančias iš tarptautinio islamistų tinklo, kuris skelbiasi siekiąs sukurti tarpžemyninį kalifatą.
Šalia jau įprastų išpuolių prieš religijos laisvę, atsiranda naujų tendencijų, kai pasitelkiamos skaitmeninės technologijos, masinis stebėjimas, dirbtinis intelektas, taip didinama kontrolė ir diskriminuojami tikintieji. Kinijoje tai vyksta ypač akivaizdžiai.
Kiti susirūpinimą keliantys aspektai yra susiję su šalimis, kur religijos pakeitimas gali turėti sunkių pasekmių, įskaitant ir mirties bausmę ar lytinį smurtą, grobimus ir priverstinį religinių mažumų narių atvertimą.
Dokumente atkreipiamas dėmesys į Vakaruose plintantį reiškinį, popiežiaus Pranciškaus pavadintą „mandagiu persekiojimu“, kai naujos kultūros normos ir vertybės sukelia gilų konfliktą su individo teise į sąžinės laisvę, o religiją uždaro į bažnyčias, sinagogas, mečetes.
Ataskaita apie religijos laisvę apžvelgia ir koronaviruso pandemijos pasekmes religijos laisvei. Pastebima, kad kai kuriose šalyse buvo neproporcingai apribotos religinės veiklos, lyginant su ribojimais sekuliariai veiklai. Kai kuriose šalyse humanitarinė pagalba religinių mažumų nepasiekė, kitose šalyse pandemijos kontekstu pasinaudota siekiant stigmatizuoti kai kurias religines grupes, apkaltinus jas platinant ar sukeliant pandemiją. (DŽ / Vatican News)
