Virtualus susitikimas JTO Ženevoje: „Brolybė, daugiašališkumas ir taika“
Susitikimą sudarė dvi dalys. Pirmojoje pagrindinis kalbėtojas buvo Vatikano Valstybės sekretorius kardinolas Pietro Parolin, kuris kalbėjo apie popiežiaus Pranciškaus encikliką „Fratelli tutti“ kaip įrankį, kuris gali padėti diegti brolybės kultūrą tarptautinių santykių sferoje. Kiti pirmosios dalies kalbėtojai: Jungtinių Tautų Organizacijos generalinė direktorė Ženevoje Tetena Valovaya, Pabėgėlių komisariato vadovas Filippo Grandi, Tarptautinės darbo organizacijos generalinis direktorius Guy Ryder, Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto pirmininkas Peter Maurer. Antrojoje dalyje, skirtoje religijų dialogui kaip taikos ir socialinio teisingumo ugdymo priemonei, pagrindinį pranešimą skaitė Popiežiškosios tarpreliginio dialogo tarybos pirmininkas kardinolas Miguel Angel Ayuso Guixot.
Kardinolas P. Parolin savo kalboje dabartinės pandemijos krizės kontekste pristatė popiežiaus Pranciškaus enciklikoje „Fratelli tutti“ siūlymą iš visų žmonių brolybės perspektyvos permąstyti tarptautinės bendruomenės santykius. Kad gerai suprastume brolybės idėją, kuria vadovaujasi Šventojo Sosto diplomatija, sakė kardinolas, verta sugrįžti prie pirmųjų kelių labai paprastų žodžių, kuriuos popiežius Pranciškus ištarė tuoj pat po išrinkimo: „Visada melskimės vieni už kitus. Melskimės už visą pasaulį, kad viešpatautų brolybė“.
Toliau savo kalboje kardinolas priminė Šventojo Sosto pastarojo meto iniciatyvas sveikatos apsaugos, migracijos, darbo, tarptautinės humanitarinės teisės ir nusiginklavimo klausimais ir trumpai pristatė, kaip šios Šventojo Sosto diplomatijai prioritetinės sritys atsispindi popiežiaus enciklikoje.
Šiandieniniame pasaulyje, išgyvenančiame daugiašalės tarptautinės politikos krizę, ne tiek reikia naujų bendrų taisyklių, kiek veiksmingo jų laikymosi. Labai svarbus indėlis į daugiašališkumo gaivinimą yra asmeninė atsakomybė ir gebėjimas jaustis broliais, tai yra sugebėjimas kitų poreikius padaryti savais, plėsti santykius, kurie įveiktų izoliaciją, įtrauktų asmenis, valstybes ir tarptautines organizacijas. Brolybė yra ta vertybė, kuri labiausiai padeda žmonėms, kurie yra lygūs savo prigimtimi, orumu, laisve ir pagrindinėmis teisėmis, skirtingais būdais, pagal savo galimybes, gyvenimo planus, pašaukimus, atliekamus darbus ar turimas charizmas, dalyvauti bendrojo gėrio kūrime, kalbėjo kardinolas. (JM / Vatican News)
