Neregimas karas Afganistane
Šis gegužės 8-ąją surengtas teroro aktas pasiekė pasaulinę žiniasklaidą dėl ypač didelio aukų skaičiaus ir dėl to, kad nusitaikyta į tuos, kuriems suaugusieji turėtų suteikti kuo daugiau apsaugos, – vaikus. Tačiau pačiame Afganistane tai skaudi, bet tik viena iš daugelio nuolatos rusenančio karo naujienų.
Tą pačią gegužės 8 dieną pranešta, kad Jawzjano provincijoje nukauta 15 talibų kovotojų. Gegužės 9-ąją pranešama apie susišaudymą Logaro provincijoje ir dešimties provyriausybinių kovotojų žūtį, taip pat kitų dešimties policininkų žūtį Uruzgano provincijoje, 23 talibų kovotojų mirtį trijuose atskiruose epizoduose Badakhshano, Samangano ir Nangarharo provincijose, mirtiną pasikėsinimą į jauną Logaro provincijos ekonomikos reikalų direktorių. Gegužės 10 diena prasidėjo žiniomis apie ant minų užvažiavusius ir keleivius vežusius automobilius Zabulo ir Parwano provincijose – bendras žuvusiųjų skaičius siekia 16, daug sužeistų. Panašiai tą pačią dieną žuvo ir Ghazni provincijos policijos vadas.
Tokia situacija tęsiasi daugelį metų. Dėl bendro ir chroniško saugumo trūkumo tik mažesnioji dalis afganistaniečių vaikų gali lankyti mokyklas, bent tam tikrais intervalais. Didžioji dalis veikiančių mokyklų gali tęsti savo veiklą su tarptautine pagalba. Daugiau nei pusė krašto gyventojų, turinčių bent 20 metų, nemoka rašyti ir skaityti.
Talibano ir kitų grupių atakos prieš mokyklas taip pat nėra naujas reiškinys. 2006 metais Talibano lyderiai nurodė uždaryti visas mokyklas. Pasak nurodymo, visų pirma mokyklos personalas turi būti perspėtas. Nepaklusę – sumušti lazdomis. O jei ir tai nesuveiktų – privalu surengti mirtinas egzekucijas. Nuo to laiko buvo surengta šimtai atakų ne vien prieš mokyklas, bet ir ligonines, kitus socialinių paslaugų centrus, ypač finansuotus tarptautiniais projektais. Talibų akimis tai priešų steigiamos institucijos, kuriose mokoma kitų dalykų, nei dera pagal jų pačių islamistinio emyrato projektą. Po kelerių metų ši pozicija buvo šiek tiek sušvelninta, jei mokykla prisitaiko prie kai kurių reikalavimų – pavyzdžiui, mergaitės mokosi atskirai nuo berniukų, jas moko tik moterys, mokymo programa apima talibų išpažįstamą islamo versiją. Taip pat reikia pridurti, kad nuo gegužės 8-osios išpuolio kai kurie Talibano atstovai atsiribojo, tvirtindami, kad tai ISIS („Islamo valstybės“) šalininkų darbas.
Nepaisant vienos ar kitos grupuotės keliamo pavojaus, daugybė vaikų trokšta lankyti mokyklą, nes tai vienintelė galimybė ištrūkti iš skurdo rato, realizuoti save, įgyvendinti trokštamą gyvenimo projektą. Keliose Afganistano naujienų svetainėse anglų kalba nurodyta, kad žuvusios mergaitės neretai buvo vienintelės, kurios savo šeimos narių tarpe buvo pramokusios skaityti ir rašyti. Ne viena mergaitė dar ir dirbo, užsiėmė rankdarbiais, kad galėtų susimokėti už mokslą sumą, kuri išsivysčiusiame pasaulyje labai menka – vos kelis dolerius per mėnesį.
Kabule, Italijos ambasadoje reziduojantis kunigas barnabitas Giovanni Scalese žinių agentūrai „Fides“ nuogąstavo, kad po to, kai balandžio viduryje JAV pranešė karių išvedimo planus, konfliktiškumo lygis gali dar labiau pakilti, bet abejojo, ar talibams pavyks sukurti islamistinį emyratą, nes gana daug žmonių tokios santvarkos nenori. Gegužės 8 dienos ataką prieš mergaičių mokyklą t. Scalese pavadino nusikaltimu prieš žmoniją, kuris bus vertinamas ne vien žmogiškame teisme.
„Kas sumanė ir surengė tokį veiksmą, nebijo Dievo, tačiau turėtų atsiminti, kad, nors gal ir nebus nuteistas žmonių teisme, vieną dieną stos prieš Dievo teismą ir turės atsiskaityti už tokį žiaurumą“, – sakė misionierius. (RK / Vatican News)
