COMECE: religijos ar tikėjimo laisvės gynimui reikia deramo finansavimo
Galima priminti, jog Europos Sąjunga yra įsipareigojusi gerbti žmogaus teisių režimą ne vien savo valstybių narių teritorijose, bet ir remti jį visame pasaulyje, padaryti savo tarptautinės politikos dalimi ir kriterijumi.
Po barbariško „islamo valstybės“ eksperimento Sirijos ir Irako teritorijose, kuris apėmė ir sistemingas bei masines religinių mažumų žudynes, 2016 metų vasario 4-ąją paskelbtoje ES rezoliucijoje, tarp kitų priemonių ir reagavimo būdų, buvo pakviesta įsteigti Specialiojo pasiuntinio religijos ir įsitikinimų laisvės gynimui už Europos Sąjungos ribų pareigybę.
„Religijos ar įsitikinimų laisvė yra pamatinė teisė, kuri yra Europos Sąjungos pamatų dalis“, – 2016 gegužę pareiškė Žanas Klodas Junkeris, tuometinis ES Komisijos pirmininkas, lankydamasis Vatikane. Šio vizito metu jis ir pranešė apie pirmojo specialiojo pasiuntinio Jano Figelio paskyrimą.
Galima pridurti, jog valstybių ir nevyriausybinių organizacijų ataskaitos apie religijos ir įsitikinimų teisės būklę pasaulyje nedžiugina. Daug kur ši pamatinė žmogaus teisė yra varžoma ar visai užgniaužta. Manoma, jog ja deramai ar visai negali naudotis virš trijų šimtų milijonų krikščionių. Tai didžiausia grupė, kurios teisės yra pažeidžiamos.
Šiuo požiūriu galima priminti, jog šių metų balandžio 27 dieną ES parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje smerkiamas vadinamasis šventvagystės įstatymas Pakistane ir raginama išlaisvinti nuo 2014 metų kalinamą krikščionių sutuoktinių porą – Shagufta Kausarand ir Shafqat Emmanuel. Jie buvo suimti už tai, kad esą telefonu pasiuntė islamui ir pranašui Mahometui nepagarbą demonstruojančią žinutę. Birželio 4-ąją pagaliau buvo pranešta apie jų išteisinimą. Tai gera naujiena, tačiau niekas nesugrąžins kalėjime prarastų metų. Sunku neprisiminti ir to, ką Pakistane iškentė Asia Bibi, kita piktžodžiavimu apkaltinta moteris krikščionė, jos šeima. Keli ją išdrįsę užtarti politikai, krikščionys ir musulmonai, buvo nužudyti.
Specialiojo pasiuntinio religijos ir įsitikinimų laisvės gynimui už Europos Sąjungos ribų pareigybė turi padėti šios žmogaus teisės propagavimą padaryti konkretesnį ir veiksmingesnį.
Europos Sąjungos vyskupų konferencijų komisijos (COMECE), kuriai pavesta stebėti ir komentuoti tuos ES politikos klausimus, kurie vienaip ar kitaip liečia Katalikų Bažnyčią ir, plačiau žiūrint, visą religinę tikrovę, pirmininkas kardinolas Žanas Klodas Hollerichas SJ parašė laišką Ursulai van der Leyen, ES Komisijos pirmininkei, kuriai padėkojo už Christos Stylianides paskyrimą.
„Jo, kaip ES specialiojo pasiuntinio, paskyrimas suteiks balsą žmonėms ir bendruomenėms, kurių minties, sąžinės ir religijos laisvė pažeidžiama, kurie yra netolerancijos ir diskriminacijos, o kartais ir persekiojimo taikiniai“, – rašo COMECE pirmininkas.
Tuo pat metu jis pabrėžė poreikį stiprinti ir pakankamai finansuoti ES mechanizmą, skirtą minties, sąžinės ir religijos laisvės už jos sienų propagavimui bei apsaugai, įskaitant ir specialiojo pasiuntinio pareigybę. Taip pat pageidautina geriau ir tiksliau pastarąją apibrėžti.
„Viliamės ir maloniai prašome suteikti ES specialiajam pasiuntiniui institucinę ir finansinę paramą, kad jis galėtų gerai atlikti savo pareigas, kurios ilgalaikėje perspektyvoje patvirtina, jog ES yra svarbus balsas pasaulyje remiant žmogaus teises, pažeidžiamus žmones ir bendruomenes.“ (RK / Vatican News)
