„Iter europaeum“. Lenkijos, Lietuvos ir Suomijos diena
Kiekvienos Europos Sąjungos šalies ambasada prie Šventojo Sosto pasirinko Romos bažnyčią, su kuria jos atstovaujama šalis yra susijusi dėl istorinių priežasčių arba dėl to, kad ją lanko Romoje gyvenanti tos šalies piliečių bendruomenė. Renginio programoje – pasirinktų bažnyčių lankymas, jų sąsajų su bažnyčią pasirinkusia šalimi pristatymas, malda. „Iter europaeum“ programa prasidėjo gegužės 9-ąją minint Europos dieną. Nuo tos dienos kiekvieną sekmadienį vyksta renginiai trijų šalių pasirinktose bažnyčiose. Birželio 6-ąją renginio programoje minima Lenkijos, Lietuvos ir Suomijos diena. Lenkijos ambasada pakvietė į Mišias Šv. Stanislovo bažnyčioje; Lietuvos ambasada pakvietė aplankyti Švenčiausiojo Jėzaus vardo bažnyčią; Suomijos ambasada pakvietė į Santa Maria spora Minerva bažnyčią.
Lenkijos ambasados pasirinktoje Romos Šv. Stanislovo bažnyčioje nuo pat jos pastatymo meldžiasi piligrimai iš Lenkijos ir Romos lenkų bendruomenė. Kankiniui Krokuvos vyskupui šv. Stanislovui dedikuota bažnyčia buvo pastatyta šešioliktojo amžiaus pabaigoje Kulmo vyskupo kardinolo Stanislovo Hozijaus pastangomis. Napoleono laikais bažnyčia buvo uždaryta. Po Vienos kongreso ją įsigijo carinė Rusija ir pavertė visos imperijos katalikų piligrimų centru. Rusijos valdžios išlaikomos bažnyčios statusą ji turėjo iki bolševikų revoliucijos. Paskutinis visiems Rusijos imperijos katalikams tarnaujančios bažnyčios rektorius buvo lietuvis kunigas Kazimieras Prapuolenis. Nuo praėjusio amžiaus antrojo dešimtmečio pabaigos bažnyčioje meldžiasi lenkai.
Su Romos Šv. Stanislovo bažnyčia buvo artimai susijęs Krokuvos arkivyskupas Karolis Wojtyla – popiežius Jonas Paulius II. Jis daug kartų joje lankėsi, aukojo Mišias dar kaip kardinolas, vėliau – kaip popiežius. Šv. Jonui Pauliui II buvo labai brangi Europos vienybės idėja. Lenkas popiežius palaikė Lenkijos ir kitų Vidurio–Rytų Europos šalių įstojimą į Europos Sąjungą, remdamasis istorine Lenkijos ir Lietuvos unija, sudaryta 1569 m. Liubline.
Lietuviai savo nacionalinės bažnyčios Romoje neturi. Mišios lietuvių kalba kartais aukojamos Šv. Petro bazilikos kriptos Gailestingumo Motinos koplyčioje; kartais į Mišias savo koplyčioje pasikviečia Šv. Kazimiero lietuvių kolegija. Europos Sąjungos ir Šventojo Sosto diplomatinių santykių penkiasdešimtmečio renginiui Lietuvos ambasada pasirinko Romos Švenčiausiojo Jėzaus vardo bažnyčią, šešioliktajame amžiuje pastatytą prie šv. Ignaco Lojolos įkurtos Jėzaus Draugijos namų. Kaip šiemetinių minėjimų pradžioje Vatikano radijui interviu sakė Lietuvos ambasadorius prie Šventojo Sosto Petras Zapolskas, šios bažnyčios pasirinkimu norėta pabrėžti istorinius ir kultūrinius ryšius, kurie sieja jėzuitus su Lietuva. Tai ir švietėjiškas palikimas – visų pirma jėzuitų įkurtas Vilniaus universitetas, ir kontrreformacijos įtaka Lietuvos istorinei raidai, ir baroko paplitimas Lietuvoje. Romos Švenčiausiojo Jėzaus vardo bažnyčioje taip pat palaidotas pirmasis lietuvis kardinolas Jurgis Radvila, Vilniaus, vėliau Krokuvos vyskupas, miręs Romoje 1600 m.
Po Mišių Šv. Stanislovo bažnyčioje ir susitikimo Švenčiausiojo Jėzaus vardo bažnyčioje, birželio 6-osios minėjimo dalyviai susitiks Santa Maria sopra Minerva bažnyčioje, kurią pasirinko Suomijos ambasada prie Šventojo Sosto. Ši bažnyčia, kaip sako jos pavadinimas, stovi toje vietoje, kurioje antikos laikais buvo Minervai dedikuota šventykla. Dabartinė bažnyčia, priklausanti tėvams dominikonams, buvo pastatyta tryliktajame amžiuje. Nuo antrojo pasaulinio karo laikų šioje bažnyčioje renkasi melstis suomių bendruomenės nariai. 1942 m. buvo užmegzti Suomijos ir Šventojo Sosto diplomatiniai santykiai, o 1943 m. buvo švenčiamos pirmosios suomių Mišios. Nuo 1985 m. šioje bažnyčioje suomiai rengia ekumenines pamaldas. Kasmet sausio 19 d., kai liturginis kalendorius mini suomių krikštytoją Upsalos vyskupą šv. Henriką, į Romą atvyksta Suomijos liuteronų, katalikų ir ortodoksų delegacija ir, kartu su Romos suomių bendruomene, šioje bažnyčioje dalyvauja ekumeninėse pamaldose. (JM / Vatican News)
