„Pandemija prekybos žmonėmis nenutraukė“. „Talitha Kum“ susitikimas Ganoje
Galima priminti, jog „Talitha Kum“ tinklas buvo sukurtas 2009 metais. Jį sudaro įvairių vienuolijų narės, kurios vienaip ar kitaip dalyvauja kovoje su prekyba žmonėmis ir su jos pasekmėmis. Per keliolika savo gyvavimo metų tinklas gerokai išsiplėtė ir šiandien apima per tūkstantį įvairioms bendruomenėms priklausančių seserų ir dukart tiek savanorių. Vienos seserys tiesiogiai padeda prekybos žmonėmis, prostitucijos aukoms, o centrinė būstinė atstovauja aukų interesams Jungtinių Tautų Organizacijoje, kitose organizacijose ar institucijose.
Afrikoje veikia dešimt „Talitha Kum“ organizacijų, po keliolika – Amerikos ir Azijos kontinentuose, kelios – Europoje. Kur nėra atskiros organizacijos, yra bent kontaktinė grupė. Iš viso tinklo narės darbuojasi beveik aštuoniasdešimtyje valstybių.
Birželio 1–5 dienomis Ganoje susitiko šios valstybės, Nigerijos ir Burkina Faso „Talitha Kum“ organizacijų narės, taip pat vienuoliai vyrai, kunigai ir pasauliečiai, dirbantys toje pat srityje.
„COVID-19 pandemija sustiprino prekybos žmonėmis rykštę. Prekeiviai medžioja tarp silpniausiųjų, ieško galimybių juos išnaudoti“, – kalbėjo s. Monika, pažymėjusi, jog prekeiviai naudojasi žmonių beviltiška padėtimi ir siekiu iš jos išsivaduoti. Daugybė jaunų žmonių atsiduria prostitucijos ir pornografijos gamybos rate, kiti priversti dirbti žemės ūkyje, namuose, dirbtinai įstumiami į skolas.
Paskutiniojoje JTO Globalioje ataskaitoje apie prekybą žmonėmis (2020), apžvelgiančioje šią problemą beveik pusantro šimto valstybių, nagrinėjančioje paskutinių kelerių metų tendencijas, nurodoma, kad statistiškai iš dešimties aukų penkios yra moterys, dvi – mergaitės, trys – berniukai arba vyrai.
Pusė prekybos žmonėmis aukų priversti teikti prostitucijos paslaugas, 38 procentai – priversti dirbti už dyką ar labai mažą atlyginimą, kurio vos pakanka pramisti, statybų sektoriuje, namų ruošoje, laivuose, kasyklose, žemės ūkyje, gatvės prekyboje. Vienas procentas patenka į priverstines santuokas. Virš septynių procentų – įtraukiami į kriminalinę veiklą, vagiliavimą, išmaldos prašymą. Prekyba organais ar kūdikiais taip pat ne retenybė. 2018 metais užregistruota 49 000 prekybos žmonėmis aukų, tačiau realūs skaičiai neabejotinai kelis kartus didesni. Nusikaltėlių pelną sunku apskaičiuoti, tačiau jį reiktų vertinti dešimtimis milijonų dolerių.
Gana, Burkina Fasas, Nigerija priklauso Vakarų Afrikos regionui, kuriame prekeiviai žmonėmis susiranda ypač daug aukų. Per jį taip pat eina kontinentiniai prekybos žmonėmis keliai. JT Globalioje ataskaitoje apie prekybą žmonėmis nurodoma, kad Vakarų Afrikos regionas nuo kitų skiriasi tuo, kad daugiau nei pusė aukų yra nepilnamečiai. Didelė dalis jų lieka regione ir atlieka namų ruošos ar vaikų priežiūros darbus, pagalbinius darbus žemės ūkio plantacijose ir mineralų kasyklose. Kita dalis aukų išsiunčiama teikti prostitucijos paslaugų į Europą, dažniausiai į Jungtinę Karalystę, Prancūziją, Olandiją.
Ataskaitos duomenys liudija, kad prekeiviai žmonėmis gali jaustis gana saugūs – tik nedidelė jų dalis patraukiama baudžiamojon atsakomybėn, palyginti su bendru aukų skaičiumi. Per pastaruosius penkiolika metų aukų skaičius išaugo, o nubaustų nusikaltėlių liko panašus. Be to, retai pavyksta nubausti pagrindinius prekyba žmonėmis užsiimančių gaujų lyderius, dažniausiai sučiumpami jų parankiniai. (RK / Vatican News)
