Pietų Sudanui – 10 metų. Religinių lyderių laiškas
Karas yra visokeriopo skurdo tėvas
Popiežius Pranciškus ne kartą yra pasakęs, jog „karas yra visų skurdo formų tėvas“, didysis gyvenimo vagis, atimantis viską, nuo mažiausių iki švenčiausių dalykų. Pietų Sudano istorija tai liūdnai iliustruoja. Karo šmėkla po kraštą ne kartą klajojo tais dešimtmečiais, kai jis priklausė Sudanui. Tuo metu didysis priešas buvo iš Sudano sostinės Chartumo valdęs režimas.
Krizės veidai
Karas 11 milijonų Pietų Sudano gyventojų įstūmė į labai gilią krizę. Įvairiose ataskaitose nurodoma apie didžiulį skaičių žuvusiųjų, nuo 300 iki 400 tūkstančių. Apie keturi milijonai asmenų turėjo palikti savo gimtuosius namus, persikelti į kitas vietas. Daugybė kirto valstybės sienas – konfliktas Pietų Sudane sukūrė didžiausią pabėgėlių krizę Afrikos kontinente.
Dėl karo ir visuotinio nesaugumo iš savo kaimelių išvaryti žmonės negalėjo užsodinti laukų ir užauginti derliaus. Ten, kur vis dėlto buvo pasėtos žemės ūkio kultūros, daug derliaus prarasta dėl sausros, potvynių, skėrių antplūdžio. Net ir tuo atveju, kai derlių pavyko užauginti, dėl labai blogos kelių būklės, suardytų tiekimo grandinių jo nebuvo galima paskirstyti. Vertinama, kad apie septyni milijonai pietų sudaniečių nesimaitina pilnavertiškai arba badauja tiesiogine šio žodžio prasme. Tarp jų – šimtai tūkstančių nėščių ir žindančių motinų, kurių vaikai kentės nuo įvairiausių ilgalaikių raidos sutrikimų. Daugybė vaikų ir suaugusiųjų miršta nuo ligų, kurios normaliomis sąlygomis lengvai išgydomos.
Dar vienas esminis šalių vystymosi rodiklis yra švietimo sistemos veikimas. Geras vaikų lavinimas yra geros ateities garantas. Ir šiuo požiūriu krašto padėtis labai bloga – apie 70 procentų vaikų, virš dviejų milijonų, daugiausia mergaičių, mokyklos nelanko.
Popiežiaus taikos diplomatija
Savojo pontifikato metu popiežius Pranciškus ne kartą išreiškė taikos prioritetą ir ryžtą padaryti tai, kas nuo jo priklauso, kad pasaulyje būtų daugiau taikos – ne paliaubų iki naujų susirėmimų, tačiau sąmoningo pasirinkimo, pagrįsto tiesos pripažinimu, teisingumu ir susitaikinimu. Galima prisiminti popiežiaus keliones į Mianmarą, Bosniją ir Hercegoviną, Armėniją, Gruziją ir Azerbaidžaną, galiausiai į Iraką šių metų kovo mėnesį. Kelis kartus popiežius užsiminė apie ketinimus vykti į Pietų Sudaną, tačiau sąlygų tokiai kelionei taip ir neatsirado. Tačiau Šventasis Tėvas nenuleido rankų – 2019 balandžio mėnesį pakvietė susipriešinusius Pietų Sudano lyderius, prezidentą ir viceprezidentus, į Vatikaną, kad sutvirtintų jų deklaruojamas intencijas nutraukti pilietinį karą ir laikytis daug kartų pasirašytų ir nuolatos pažeidinėjamų susitarimų. „Taika yra įmanoma! Nesiliausiu kartoti, kad tai yra įmanoma!“, – šiame susitikime sakė Pranciškus ir šiuos žodžius užantspaudavo susitikimo dalyvius akivaizdžiai sukrėtusiu gestu: Šventasis Tėvas parklupo ant žemės ir pabučiavo Pietų Sudano lyderių kojas, melsdamas susitaikyti. Smurtas Pietų Sudane nenutrūko, bet jo gerokai mažiau, nei anksčiau. Pietų Sudaną popiežius ne kartą minėjo sekmadienio vidudienio susitikimuose, kalėdiniuose ar velykiniuose sveikinimuose, kitomis progomis, kvietė malda lydėti karo išsekintą kraštą.
Ekumeninis padrąsinimas ateičiai
Užsiminęs apie kelionės į Pietų Sudaną planus popiežius pažymėjo vieną neįprastą aplinkybę – jis planuoja keliauti kartu su Kenterberio arkivyskupu ir pasaulio anglikonų primu Justinu Welby. Buvo kalbėta ir apie Škotijos Presbiterijonų Bažnyčios dalyvavimą. Daug Pietų Sudano krikščionių priklauso katalikų, anglikonų arba reformatų Bažnyčioms. Kenterberio arkivyskupas ir Škotijos Bažnyčios galva dalyvavo susitikime Vatikane, kaip ir Pietų Sudano Bažnyčių tarybos atstovai.
Tokioje pat ekumeninėje perspektyvoje popiežius Pranciškus, anglikonų primas Justinas Welby ir dabartinis Škotijos Bažnyčios moderatorius Jimas Wallace Pietų Sudano vadovams pasiuntė bendrą sveikinimą ir padrąsinimą nepriklausomybės dešimtmečio proga.
„Jūsų kraštas yra palaimintas didžiuliu potencialu, drąsiname jus vis labiau stengtis, kad jo žmonės galėtų džiaugtis nepriklausomybės vaisiais“, – rašoma bendrame laiške, kuriame dar kartą prašoma už nugaros palikti kovas, aukotis vardan ateities vilties. (RK / Vatican News)
