Afganistane sustabdyta katalikiškų šalpos organizacijų veikla
Viena tokių organizacijų yra asociacija „Kabulo vaikams“, kurios įkurtame dienos centre tarnavusius kelios seserys vienuolės globojo sergančius ir neįgalius vaikus. Organizacijos vadovas kunigas Matteo Sanavio Vatikano radijui pasakojo apie dabartinę padėtį.
„Deja, naujienos iš Afganistano, ypač iš Kabulo, yra labai blogos. Mieste tvyro chaosas, vyksta praktiškai tik repatriacija, todėl visa anksčiau vykdyta labdaringa veikla laikinai sustabdyta“, – kalbėjo kunigas. „Tikimės, kad po šių pirmųjų krizės momentų, po dabartinės visiškos tamsos pasirodys šviesos žiburėlis ir mes galėsime atnaujinti savo veiklą, kuri buvo skirta neįgaliems vaikams Kabulo mieste.“
Kunigas papasakojo, kad asociacijos „Kabulo vaikams“ dienos centras buvo įkurtas 2006 m., taigi jame dirbusios seserys ir vietiniai savanoriai jau turi nemažai patirties šioje srityje. Pačios organizacijos istorija siekia 2001 m. Ji buvo įkurta atsiliepiant į popiežiaus Jono Pauliaus II prašymą gelbėti Kabulo vaikus, kentėjusius per tuo metu iš naujo įsiplieskusį karą. Tada, prieš du dešimtmečius, imta galvoti, kaip padėti Kabulo vaikams, kad jie turėtų užtikrintą ateitį. Kabule buvo įkurtas dienos centras, globojantis silpniausius, sužeistus, neįgaliuosius vaikus. Vėliau buvo įkurta mokykla vaikams su proto negalia. Pastaruoju metu centro veiklą labai apsunkino pandemija, dienos centras ir mokykla buvo kelis kartus uždaromi. Kunigas pasakojo, kad vos prieš porą savaičių pavyko vėl atnaujinti stabilią veiklą, tačiau dabartinė padėtis vėl privertė viską sustabdyti, uždaryti centro duris. „Tikimės“, – sakė kunigas, – „kad po kelių mėnesių vėl pradėsime dirbti, tačiau padėtis nėra gera“.
Pasak asociacijos „Kabulo vaikams“ vadovo, dabar reikia permąstyti savo veiką, išsiaiškinti, kaip Talibanas žiūri į tokias organizacijas, ar bus įmanoma užmegzti ryšius su naujais šeimininkais. Jie sako nenorintys blokuoti švietimo ir socialinės veiklos, tačiau šiuo metu sunku ką nors konkretesnio pasakyti. „Manau, kad dialogas su jais bus gana sunkus.“
Nelabai aišku, koks bus oficialios Katalikų Bažnyčios Afganistane struktūros – misijos sui iuris likimas. Ją 2002 m. metais įkūrė
popiežius Jonas Paulius II, vadovavimą patikėdamas italui kunigui Giuseppe Moretti, Šv. Pauliaus kunigų kongregacijos, populiariai vadinamos barnabitais, nariui. Nuo 2014 m. Afganistano katalikų misijos sui iuris vadovas yra tai pačiai barnabitų kongregacijai priklausantis kunigas Giovanni Scalese. Nuo pat įkūrimo katalikų misija glaudėsi prie Italijos ambasados Kabule, rūpinosi karitatyvine ir socialine veika. Paskutiniais duomenimis, Afganistano misija turėjo 3 kunigus, 8 seseris vienuoles ir apie 200 tikinčiųjų pasauliečių. Dauguma jų buvo užsieniečiai. Nenurodoma, ar tarp misijos narių buvo ir vietinių afganų.
Pastarųjų dienų įvykiai sukels didelę migracijos bangą. Dar prieš Talibano kovotojų įsiveržimą į Kabulą padaugėjo žmonių, iš Afganistano bėgančių į Pakistaną, taip pat Turkmėnistaną, Uzbekistaną, Tadžikistaną. Nemaža jų dalis pasibels į Europos šalių duris. Jėzaus Draugijos pagalbos pabėgėliams ir migrantams „Astalli centras“ paskelbė kreipimąsi į Europos Sąjungos ir šalių narių nacionalines institucijas, primindamas visų pareigą padėti bėgantiems žmonėms. „Esame skolingi žmonėms, kurie dešimtmečius gyveno teroro ir karo sąlygomis“, – sakoma jėzuitų pagalbos pabėgėliams organizacijos pareiškime, kuriame taip pat primenama, kad Vakarų valstybės buvo tiesiogiai įsivėlusius į Afganistano gyvenimą, dėl to šiandien jos turi prisiimti atsakomybę už iš tos šalies bėgančius žmones. (JM / Vatican News)
