Teroro aktų JAV dvidešimtosios metinės
„Bet tada pamatėme žinią, kad smogta Pentagonui. Nežinojome, ką daryti, bet galiausiai nusprendžiau ten eiti. Jei žmonėms kažko reikia, jei laivas pradėjo skęsti ar prasidėjo gaisras, ar vyksta kita tragedija – kunigai turi stengtis būti ten. Žmonėms reikia žinoti, kad yra Dievo atstovas su jais. Pagalvojau: „Jei mirsiu rūpindamasis žmonėmis, tebūnie”. Nes kam aš čia esu? Kad išgelbėčiau save? Kunigai yra tam, kad liktų su žmonėmis skęstančiame laive. Nesu čia tam, kad išgelbėčiau pats save“, – pridūrė Arlingtono vyskupijos kunigas. Kai jis pasiekė apsaugos perimetrą, vienas karininkas liepė jį įleisti, sakydamas, kad „kunigas gali praversti“. Taip iš tiesų ir buvo, atsimena Lurdo Švč. Mergelės Marijos parapijos dvasininkas: keletą valandų jis kalbėjo su įvairiais žmonėmis, išklausė keletą išpažinčių.
Šiemet sukanka dvidešimt metų nuo 2001 rugsėjo 11 dienos teroro aktų, motyvuotų islamistinio džihado ideologija: teroristai užgrobė keturis lėktuvus. Du jų nukreipė į Pasaulio prekybos centro dangoraižius, vieną – į Pentagoną. Ketvirtas buvo nukreiptas arba nukrito, įvykus keleivių ir teroristų susirėmimui, laukuose Pensilvanijos valstijoje. Jo potencialūs taikiniai turbūt buvo Kapitolijus arba Baltieji rūmai Vašingtone. Keturiuose incidentuose žuvo 246 keleiviai ir įgulų nariai, ant žemės – iš karto po atakos arba vėliau, griuvus dangoraižiams, – 2731 žmogus. Dažnai išskiriamas 343 gaisrininkų, kurie tą dieną prarado gyvybę vykdydami savo pareigą, didvyriškumas. Tarp žuvusiųjų – ir Niujorko gaisrininkų kapelionas pranciškonas Mychal Judge, atskubėjęs su tais, kuriuos Apvaizda jam patikėjo. Žuvo taip pat lėktuvų užgrobimuose dalyvavę 19 teroristų.
Prieš dvidešimt metų įvykusi drama šį savaitgalį bus prisiminta, ko gero, visose JAV vyskupijose, daugybėje parapijų. JAV vyskupų konferencija rekomenduoja aukoti Šv. Mišias taikos ir teisingumo arba ramybės neramumų ir karo metu intencijomis, melsti, kad Bažnyčia su Viešpaties pagalba pajėgtų rūpintis ir gydyti teroro akto paliktas žaizdas, melstis už visas teroro ir smurto aukas, už įvairių tarnybų vyrus ir moteris, kurie rūpinasi visų saugumu ir visuomenės poreikiais, už visuomenių ir valstybių lyderius, kad bendru darbu šalintų terorizmui tarpti leidžiančias sąlygas. Galiausiai už tai, kad žmonių širdys pajėgtų atleisti ir nepasiduotų neapykantai. (RK / Vatican News)
