Jordanija: tarptautinis musulmonų ir krikščionių raginimas ginti kulto vietas
Prisidengiant religiniais įsitikinimais įvykdyti kruvini išpuoliai kulto vietose, kur susirinkę meldžiasi tikintieji, – tai žiaurumo ir smurto viršūnė. Tokių reiškinių akistatoje būtina sukurti tarpreliginį ir tarpkultūrinį tinklą, kuris gintų kulto vietas ir jas lankančius tikinčiuosius. Tai padėtų plėsti ir visuotinę žmonijos bendruomenę, paremtą bendražmogiškomis vertybėmis ir savitarpio pripažinimu. Taip rašoma tarptautiniame kreipimesi raginant ginti šventąsias vietas nuo bet kokių smurto formų ir išpuolių, nuo kurių kenčia besimeldžiančios bendruomenės.
Iniciatyvą remia Jordanijos princas Hassan Bin Talal, kuris pirmininkauja Arabų minties forumui bei Karališkojo religinių studijų instituto tarybai. Kreipimąsi palaiko daugiau nei 40 musulmonų ir krikščionių, atstovaujančių įvairioms Artimųjų Rytų bendruomenėms, akademinėms, religinėms, teologinėms institucijoms iš įvairių šalių. Kreipimasis tęsia kryptį, pradėtą dokumentu apie žmogiškąją brolybę vardan pasaulinės taikos ir bendro sugyvenimo, kurį 2019 m. vasario 4 d. Abu Dabyje pasirašė popiežius Pranciškus ir Al Azharo didysis imamas Ahmadas al Tayyebas. Naujasis kreipimasis ragina tarp skirtingų konfesinių ir kultūrinių tapatybių puoselėti dialogą, kuris stiprintų žmogaus protą ir dalijimąsi bendromis vertybėmis.
„Išpuoliai vykdomi ne tik prieš kulto vietas – nusiaubti islamo civilizaciją atspindintys kultūros, archeologiniai centrai, muziejai, bibliotekos, siekiant ištrinti atmintį, kuri saugo tautų civilizacijas nuo išnykimo. Religinės ir kultūrinės vietos simbolizuoja mūsų istoriją, bendras tradicijas, kurios vienija žmones visame pasaulyje. Be istorijos neturėsime ateities, istorija ir paveldas – tai dabarties, kurią statome, kolona“, – pažymi princas Bin Talal. Į šį mėginimą ištrinti istorinę atmintį galima atsakyti tik pripažįstant ir propaguojant bendražmogiškąsias vertybes, suvokiant, kad jų samprata nesusilpnina skirtingoms religijoms būdingų ypatumų, neprieštarauja kultūrinėms ar tautinėms tapatybėms, rašoma kreipimesi.
Dokumentą pasirašė Kataro tarptautinės musulmonų mokslininkų sąjungos generalinis sekretorius Ali Muhyiddin Al-Qura Daghi, turkų profesorius Arshad Hormuzlu, Saudo Arabijos mokslininkas Khalil al Khalil, Sebastijos graikų ortodoksų arkivyskupas Atallah Hanna, Jeruzalės Lotynų patriarchato vyskupas Jordanijai emeritas Salim Sayegh, Jordanijos Katalikų studijų centro direktorius kunigas Rifat Bader ir kiti.
(DŽ/SIR)
