Kanados indėnų delegacija atvyks į Romą
„Susitaikinimo ir gijimo kelionė yra ilga, bet mes manome, kad tai svarbus žingsnis Katalikų Bažnyčios įsipareigojime atnaujinti, stiprinti santykius, susitaikyti su krašto indėnų tautomis“, – sakė vyskupas Raymond Poisson, Kanados katalikų vyskupų konferencijos pirmininkas. Pasak jo, šios delegacijos suformavimas rodo siekį pradėti eiti nauju keliu, įsiklausyti, suprasti, kokius kitus žingsnius Bažnyčia gali žengti, kad padėtų buvusiems mokyklų indėnams auklėtiniams, jų šeimoms ir jų bendruomenėms.
Kanados vyskupų pranešime nurodoma, kad delegacija suformuota pasitarus su Pirmųjų tautų taryba, Metisų nacionaline taryba, inuitų ir kitų indėnų tautų lyderiais. Popiežius Pranciškus taip pat susitiks su delegacijos nariais ir išklausys jų istorijas. Delegatai galės pasakyti, ko tikisi iš Šventojo Tėvo planuojamos kelionės į Kanadą.
Kanados ganytojų komunikate taip pat nurodoma, jog delegacijos nariai atstovaus skirtingiems regionams, tautoms, kalboms ir tikėjimams. Kiekvienas delegacijos narys pateiks savo perspektyvą į kolonializmą ir indėnų mokyklas. Kelionės išlaidas padengs Kanados vyskupų konferencija, delegaciją lydės psichinės sveikatos specialistas, nes gali būti dalijamasi ir iš tiesų skaudžiais atsiminimais.
Galima priminti, kad XIX amžiuje Kanadoje buvo sukurta federalinė mokyklų indėnų vaikams sistema. Jos steigėja ir finansuotoja buvo valstybė. Pačių mokyklų administravimas buvo patikėtas Bažnyčioms – katalikų, anglikonų, protestantų, jau turėjusioms savo mokyklų tinklus ir patirtį šioje srityje. Savarankiško valstybinių mokyklų tinklo dar nebuvo.
Mokyklų indėnų vaikams sistema gyvavo apie šimtą metų, nuo XIX amžiaus pabaigos iki XX amžiaus antrosios pusės. Praėjusio amžiaus šeštąjį dešimtmetį jas lankė didžiausias skaičius indėnų vaikų – iki 12 000. Daugiausiai vienu metu veikė 90 mokyklų. Spėjama, kad per visą mokyklų indėnų vaikams sistemos gyvavimo laikotarpį jas lankė apie 150 000 vaikų – apie trečdalis visų indėnų tautų vaikų.
Sistemos sumanytojai manė, kad tokiu būdu esą civilizuos indėnus, – jei ne tėvus, tai bent vaikus išmokys rašyti, skaityti, skaičiuoti, būti modernios visuomenės nariais. Tačiau šiandien akivaizdu, kad tai buvo kolonialistinė perspektyva, arogantiška, prievartinė ir labai neteisinga indėnų tautų atžvilgiu. Jų šeimos buvo suardytos, jų kultūroms smogtas didžiulis smūgis. Atlikus sisteminį tyrimą ir 2015 metais paskelbus kelių tūkstančių puslapių ataskaitą, taip pat paaiškėjo, kad kai kurie vaikai mokyklose susidūrė su personalo piktnaudžiavimu. Dar vienas tragiškas aspektas – apie keturi tūkstančiai vaikų, dabartinėmis žiniomis, niekada nebeišvydo savo artimųjų, nes dėl ligų, nelaimingų atsitikimų, kitų veiksnių mirė. Jie buvo laidojami kapinaitėse prie mokyklų, apie 1200 vaikų vardai nežinomi, dešimtmečiams bėgant ir pačių kapinaičių vieta nugrimzdo į užmarštį. Tačiau kelios kapinės per pastaruosius keliolika mėnesių buvo atrastos ir aprašytos. Šimtų jose palaidotų vaikų likimas išjudino senas traumas, vėl sukėlė pasipiktinimo ir teisingumo reikalavimo bangą. Atsakomybės pripažinimo pareikalauta iš valstybės ir iš Bažnyčių, dalyvavusių mokyklų indėnų vaikams sistemos kūrime ir priežiūroje. Visos Kanados katalikų vyskupijos įsipareigojo tęsti ar pradėti, kur tai dar nepadaryta, tiesos atskleidimo, pripažinimo, atgailos, susitaikinimo ir gydymo iniciatyvas.
Kanados čiabuvių delegacijos vizitas gruodžio mėnesį Romoje ir susitikimas su popiežiumi įvyks šioje perspektyvoje. Iš kitos pusės, šis susitikimas yra pasirengimas planuojamai popiežiaus kelionei į Kanadą. (RK / Vatican News)
