Popiežiaus valstybės sekretoriaus vizitas Šveicarijoje
Šventasis Sostas ir Šveicarijos federacija palaiko oficialius diplomatinius ryšius nuo 16 amžiaus. 19 amžiaus antroje pusėje jie nutrūko – 1873 metais apaštaliniam nuncijui buvo nurodyta išvykti. Tai susiję su vadinamuoju Kulturkampf – politiniu, socialiniu, pilietiniu visuomenės virsmu, su Katalikų Bažnyčios pačioje Šveicarijoje kritika ir protestu prieš įvairius šio virsmo aspektus, kuriuos parėmė ir Šventasis Sostas. Apaštalinio nuncijaus išsiuntimas, įvairios sankcijos prieš šveicarų vyskupus, abatijas, vienuolinius ordinus žymėjo konflikto kulminaciją. Palyginus greitai Leonas XIII, pontifikatą pradėjęs 1878 metais, ir Šveicarijos federaliniai vadovai atkūrė bendradarbiavimą – 19 amžiaus pabaigoje Kulturkampf susidūrimai buvo išspręsti. Vis dėlto apaštalinė nunciatūra Šveicarijoje duris vėl atvėrė vėliau – 1920 metais.
Kaip byloja ši data, Šventojo Sosto ir Šveicarijos diplomatinių santykių atkūrimo šimtmetis turėjo būti paminėtas 2020 metais, tačiau dėl pandemijos viską teko atidėti. Su šimtmečio sukaktimi susijęs Šveicarijos federacinės tarybos šių metų spalio 1 dienos sprendimas įsteigti atskirą Šveicarijos ambasadą prie Šventojo Sosto. Iki šiol Šveicarijos federacijai prieš Šventojo Sosto atstovavo Romoje nereziduojantis ambasadorius. Šveicarijos federalinė taryba savo sprendimą motyvuoja „diplomatinių kontaktų gausėjimu“ ir „dvipusio bendradarbiavimo Šveicarijos užsienio politikos prioritetinėse srityse potencialu“. Tarybos sprendimas dar turi būti aptartas parlamente. Naujajai ambasadai taip pat būtų priskirta atsakomybė už ryšius su Malta ir San Marino Respublika.
Einsiedelno abatijos interneto svetainėje kviečiama tiesioginėje transliacijoje stebėti kardinolo P. Parolino lapkričio 7-osios, sekmadienio, rytą vadovausimas Mišias, kuriose dalyvaus visa abatijos vienuolinė bendruomenė, bet dėl vis tebesitęsiančios pandemijos pasauliečių tikinčiųjų dalyvaus nedaug.
Nurodoma, kad popiežiaus valstybės sekretorius taip pat aplankys Flüeli-Ranft vietovę, kurioje yra šv. Mikalojaus iš Flüe, Šveicarijos nacionalinio globėjo eremas, lankomas piligrimų, esantis įstabioje kalnų panoramoje. Šio šveicarų šventojo gyvenime, regis, netrūksta nieko – jis tarnavo kareiviu ir dalyvavo kare, tapo karininku, vėliau politiniu tarėju, deputatu federacijos taryboje, ėjo teisėjo pareigas, buvo vedęs ir susilaukė 10 vaikų. 1467 metais, jau būdamas 50 metų amžiaus, su žmonos Dorotėjos sutikimu pasitraukė iš viešojo gyvenimo ir apsigyveno nuošaliame ereme, praktikuodamas nepaprastai asketišką gyvenimą, pažymėtą mistinių patirčių ir įžvalgų. Dėl pamaldumo ir išminties tapo žinomas ne vien aplinkiniuose kaimuose, bet ir visoje šalyje. Šventasis atsiskyrėlis mirė 1487 metais. (RK / Vatican News)
