Brazilijos Amazonijos miškai šaukia iš skausmo
Pasaulio plaučiai kenčia, jo aimanos – žaizda visai žmonijai, nes Amazonijos miškai yra unikalūs žemėje, kur vietovės drėgmė priklauso nuo medžių kvėpavimo. Glazgo susitikime ypatingai pabrėžta rizika, kurią kelia miškų kirtimas. COP26 įsipareigojo iki 2030 m. panaikinti šį reiškinį. Įsipareigojimą pasirašė šalys, kuriose auga 85% pasaulio miškų, tarp jų ir Brazilija, nors viršūnių susitikime nedalyvavo Brazilijos prezidentas Jair Bolsonaro.
Labiau savana nei miškas. Lyg šaltas dušas ateina žinia iš Miškų naikinimo stebėjimo sistemos Prodes ir Brazilijos nacionalinio kosmoso tyrimų instituto. Amazonijoje miškų naikinimas išaugo beveik 22% nuo 2020 m. rugpjūčio iki 2021 m. liepos. 2020–2021 m. didžiausiame atogrąžų miške pasaulyje iškirsta daugiau nei 13000 kvadratinių kilometrų ploto, tai aukščiausi rodikliai per pastaruosius 15 metų. Sužeistas miškas, kuris 2020 m. nukentėjo nuo milžiniškų gaisrų, nuniokojusių 8500 kvadratinių kilometrų. Žalą lydi ir lietaus sumažėjimas, pailgėjęs sausasis sezonas ir temperatūros kilimas – klimatas tampa panašesnis į savanos, nei miško.
Leidinyje „Science Advances“ JAV Luizianos universiteto mokslininkų paskelbtoje publikacijoje rašoma, kad klimato kaita smarkiai paveikė endeminius Amazonijos atogrąžų miškų paukščius. Mokslininkai tyrė daugiau nei 15 000 paukščių, priklausančių 77 rūšims, gyvenančių skirtingose zonose. Tyrimų duomenimis, paukščių skaičius labai sumažėjo, gyvūnų kūnai sumažėjo, sparnai pailgėjo – taip paukščiai prisitaiko prie vis karštėjančių ir sausėjančių sąlygų regione.
Posinodiniame dokumente „Querida Amazonia“ popiežius kalbėjo apie neteisingumą ir nusikaltimus, kuriuos vykdo asmenys, žiūrintys savo interesų ir naikinantys Kūriniją, negerbiantys vietinių žmonių, gyvenančių tose teritorijose, teisių.
(DŽ/Vatican News)
