ES skelbiami jaunimo metai: kokie pagrindiniai tikslai?
EK viceprezidentas Margaritis Schinas, atsiliepdamas į tarpinstitucinį susitarimą 2022-uosius skelbti jaunimo metais, sako: „Šis susitarimas – tai esminis mūsų jaunimo politikos veiksnys. Iš šių metų ES biudžeto bus remiama mūsų prioritetinė veikla, palaikysime jaunimą, ginantį ir propaguojantį laisvę, vertybes, galimybes ir solidarumą. Mes tai privalome suteikti jaunimui, kuris labiau kentėjo nuo pandemijos ir kuris dabar turi atgauti savo gyvenimą“.
Mariya Gabriel, inovacijų, mokslo, kultūros ir švietimo eurokomisarė, padėkojo teisės aktų leidėjams už tai, kad jie per ypač trumpą laiką priėmė bendrą sutarimą dėl Europos jaunimo metų. „Visi suprantame, kaip svarbu skirti jaunimui ypatingą dėmesį ir švęsti jų atsparumą po dviejų itin įtemptų metų. Kviečiu visus Europos jaunuolius dalyvauti iniciatyvose, veiklose, renginiuose, kurie prasidės 2022 m. sausį. Norime išgirsti jų balsą ir kalbėtis su jais apie sprendimus dėl jų ateities. Norime, kad šie metai atvestų į konkrečius veiksmus, kurie tęstųsi ir vėliau. Veikiant kartu, šie metai taps labai sėkmingi“.
Pasak EK atstovų, išskirtini keturi pagrindiniai Europos jaunimo metų tikslai. Pirmasis – atnaujinti teigiamas jaunimo perspektyvas, dėmesį kreipiant į neigiamą poveikį, kurį jiems paliko pandemija. Kitas – palaikyti jaunus žmones, taip pat ir per socialines bei švietimo iniciatyvas, ypač turinčius mažiau galimybių, priklausančius pažeidžiamoms, marginalizuotoms grupėms ar ateinantiems iš sudėtingesnių situacijų, kad jie įgytų reikalingų kompetencijų ir taptų aktyviais, įsitraukiančiais piliečiais, kuriuos įkvepia europietiškos šaknys.
Trečias tikslas – padėti jaunimui geriau atpažinti ir skatinti įvairias galimybes, progas augti, tobulėti kaip asmenybėms, ekonomiškai ar profesionaliai bendruomenių, nacionaliniu, regioniniu ar vietiniu mastu. Ketvirtasis tikslas – integruoti jaunimo politiką į visas ES politikos sritis, derinant ją su ES jaunimo strategija, numatyta 2019–2027 m., skatinant didesnį jaunimo įsitraukimą į sprendimų priėmimo procesą.
(DŽ/SIR)
