Karas Sirijoje – 11 metų, 11 Kalėdų

Šiandien Sirija mažiau kenčia nuo bombardavimų. Didžiausią kančią sukelia skurdas ir vilties stoka. Liūdna konstatuoti, kad apie šią baisią tragediją pasaulyje jau beveik nebekalbama. Tuo tarpu padėtis Sirijoje yra tragiška ir kasdien eina blogyn. Trūksta kuro – ne tik dyzelino namams šildyti, bet netgi žibalo paprastoms krosnelėms ar žibalinėms lempoms. Tai produktai, kurių neįmanoma rasti arba jų kainos labai didelės. Kai kuriose vietovėse elektra tiekiama tik porą valandų per dieną. Žmonės valandų valandas stovi eilėse prie kepyklų.

Bažnyčios irgi pusiau tuščios, pasakojo kardinolas. Daugiau nei pusė krikščionių, ypač jaunesniųjų, išvyko. Emigruoti nori daugybė žmonių. Daugelis prašo padėti išvykti. Nemažai šeimų mėgino patekti į Europą per Baltarusiją. Daug jų vis dar ten įstrigę, nemažai buvo išsiųsta atgal. Tos šeimos viską pardavė, kai kurios įklimpo į milžiniškas  skolas. Kai kurios, kad išvyktų iš Sirijos, sumokėjo net po 30 000 dolerių. Tai didžiulė suma, nes vidutinis valstybės tarnautojo, pavyzdžiui, mokytojo, atlyginimas yra tik apie 35 dolerius per mėnesį.

Nepaisant beviltiškos padėties stengiamasi kaip nors gyventi, vieni kitiems padėti. Kardinolas paminėjo po kelių mėnesių numatomą susitikimą, skirtą geresnei iš užsienio gaunamos humanitarinės pagalbos koordinacijai, taip pat paminėjo, kad ir Sirijoje gyvenantys katalikai, pagal galimybes, stengiasi neatsilikti nuo visos Bažnyčios mastu pradėto sinodinės kelionės proceso. (jm / SIR / Vatican News)