Katalikiška humanitarinė agentūra: kai kurios krizės 2022 m. pagilės
Afganistanas. Praėjusį rugpjūtį Talibanui užėmus valdžią, ir taip skurdžiame Afganistane prasidėjo ekonominis nuosmukis, kurį dar labiau pablogino užsitęsusi sausra. 23 milijonams afganų gresia badas. Šeimos jau dabar priverstos parduoti savo turtą, kad ištvertų žiemą. Kai kuriose labiausiai nukentėjusiose Afganistano vietovėse Katalikų pagalbos tarnyba finansiškai padeda tūkstančiams valstiečių šeimų ir vykdo pradinio ugdymo programą, kurioje dalyvauja 17 500 vaikų.
Etiopija. Nuo dabar vykstančio konflikto šalies Amharos, Afaro ir Tigrajaus regionuose vienaip ar kitaip nukentėjo virš 8 milijonų žmonių, iš jų 2,1 milijono buvo priversti palikti savo namus. Daugeliui skubiai reikia maisto ir kitos gyvybiškai svarbios pagalbos. Nuo konflikto pradžios Katalikiška pagalbos tarnyba suteikė maisto 3 milijonams žmonių, o kai tik bus galima patekti į labiausiai nukentėjusias vietoves, tikimasi, kad ši pagalba pasieks dar daugiau asmenų.
Madagaskaras. Pietų Madagaskare tvyro didžiausia per daugiau nei 40 metų sausra, dėl kurios vis labiau gilėja badmiriavimo grėsmė. Dėl nepakankamo kritulių kiekio derlius žuvo arba buvo mažas, žemdirbiai nebeturi ko valgyti. Tuo pat metu smarkiai išaugo bazinių maisto produktų – ryžių, kukurūzų, kepimui skirto aliejaus – kainos. Beveik pusė milijono vaikų iki 5 metų amžiaus kenčia nuo prastos mitybos, kuri gali palikti neigiamų pasekmių sveikatai visam likusiam gyvenimui. Katalikiška pagalbos tarnyba teikia įvairią paramą visoje šalyje: maistą, švarų vandenį, sėklas ūkininkams, mikrokreditus.
Jemenas. Jau penkerius metus šioje šalyje vykstantis karas tarp husių sukilėlių ir vyriausybės pajėgų, kurias remia Saudo Arabijos vadovaujama koalicija, sukėlė milžiniško masto humanitarinę krizę. Dėl blokados ir nesaugumo, ribojančio žmonėms galimybę gauti maisto ir pajamų, keturiems penktadaliams krašto gyventojų skubiai reikia pagalbos, įskaitant 2 milijonus vaikų, kenčiančių nuo didelio mitybos nepakankamumo. Sveikatos apsaugos sistemos žlugo, taip pat trūksta galimybių gauti švaraus vandens ir palaikyti švarą. Todėl kilo mirtini choleros protrūkiai. Katalikiška pagalbos tarnyba su partneriais padeda kovoti su šios ligos plitimu, remia sveikatos priežiūros įstaigas visoje šalyje.
Venesuela. Nuo 2015 metų stebimas ekonomikos smukimas, lydimas socialinių sukrėtimų. Beveik 90 procentų venesueliečių gyvena žemiau skurdo ribos. Net pusšešto milijono Venesuelos piliečių išvyko į kaimynines šalis. Bet ir ten jų dalia dažnai ne ką geresnė, nes juos priimančios valstybės neturi daug resursų. JAV vyskupų Katalikiška pagalbos tarnyba remia visokeriopas socialines paslaugas teikiančios Venesuelos Caritas veiklą ir pagalbos organizacijas kaimyninėse šalyse.
Centrinė Amerika. Dešimtys tūkstančių šeimų Hondūre, Gvatemaloje ir Salvadore ne tik kovoja su nuolatiniu skurdu, bet ir gyvena nuolatinėje gaujų smurto baimėje. Dėl darbo vietų stygiaus ir dėl klimato kaitos nulemtų nesėkmingų derliaus nuėmimų padėtis dar niūresnė. Tarsi nebūtų gana, prisidėjo ir pandemija. Tūkstančiai žmonių pasirinko migranto dalią ir ryžtasi keliauti pavojingais migracijos keliais. Katalikų Bažnyčia atliko itin svarbų vaidmenį teikiant paramą migrantams – ji parūpino jiems vietų, kur galima išsimaudyti ir pavalgyti, gauti medicininę priežiūrą ir kitas paslaugas. Katalikiška pagalbos tarnyba remia beveik keturias dešimtis organizacijų–partnerių Meksikoje ir Gvatemaloje, teikia paramą grįžtantiems migrantams Hondūre.
Haitis. Ši Karibų regiono valstybė vis dar neatsigauna po naujausio, 2021 metų rugpjūtį įvykusio, 7,2 balo žemės drebėjimo, kuris sunaikino svarbią infrastruktūrą ir nusinešė daugiau kaip 2000 žmonių gyvybių. Ekonominis nuosmukis ir politiniai neramumai gilina humanitarinę krizę, vyrauja nusikalstamumas, dėl kurio kartais neįmanoma pristatyti paramos žmonėms: stygiuje gyvena beveik 5 milijonai žmonių. Katalikiška pagalbos tarnyba teikia skubią pirmos būtinybės paramą šimtams tūkstančių iš jų, padeda atstatyti pastogę, teikia finansinę paramą, gerina prieigą prie švaraus vandens.
Centrinio Sahelio regionas. Smurtingas islamistinis ekstremizmas ir paplitęs nusikalstamumas Malyje, Burkina Fase ir Nigeryje išvarė iš namų daugiau nei 2 milijonus žmonių ir sukėlė vieną sparčiausiai augančių pabėgėlių krizių pasaulyje. Didelis nedarbas, korupcija, socialinių paslaugų trūkumas ir nelygybė paralyžiavo ekonomiką. Tokiame kontekste jauni žmonės lengvai paveikiami tų, kurie žada geresnį gyvenimą mainais už dalyvavimą nusikaltėliškoje ar ekstremistinėje grupuotėje. Iš Sahelio regiono chaosas ir baimė plinta į kontinento pakrantes, kurių bendruomenės nerimauja dėl savo ateities. 2019 m. Katalikų Bažnyčia Vakarų Afrikoje, remiama Katalikiškos pagalbos tarnybos, pradėjo Sahelio taikos iniciatyvą, kuria siekiama didinti sąmoningumą apie krizę, padėti įvykti pokyčiams, telkti humanitarinę bei vystymosi paramą. (RK / Vatican News)
