Nuncijus Ukrainoje: meldžiamės su popiežiumi ir geros valios žmonėmis
Kaip popiežiaus kreipimasis buvo sutiktas Ukrainoje?
Čia, Ukrainoje, popiežius Pranciškus yra vienas labiausiai gerbiamų religinių vadovų, todėl šalies gyventojai popiežiaus kreipimąsi po sekmadienio „Viešpaties angelo“ maldos sutiko kaip labai svarbią žinią, kuri pakelia širdį, išreiškia artumą ir solidarumą, o tokiais sunkiais laikais, kaip šie, žinojimas, kad nesi vienas ir pamirštas, jau yra didelė pagalba.
Kokios nuotaikos vyrauja tarp gyventojų?
Jau aštuonerius metus rytiniuose šalies regionuose vyksta karas, kuris, be abejo, sukėlė daug problemų – yra žmonių, kurie neteko savo artimųjų (asmeniškai pažįstu keletą sunkiai nukentėjusių žmonių), yra žmonių, kurie prarado sveikatą, namus, darbą, tačiau visa tai sustiprino ukrainiečius sunkumų akivaizdoje. Drąsiau išgyvenama galimo konflikto paaštrėjimo rizika. Yra susirūpinimo, bet kartu pastebėjau ir daug meilės tėvynei, taip pat pasiryžimo atlikti savo pareigą, jei prireiktų. Kaip žinome, čia gyvena žmonės, kurių gimtoji kalba yra ukrainiečių, taip pat yra regionų, kuriuose vyrauja rusų kalba, arba kitų, kuriuose yra daug kalbančiųjų lenkiškai, tačiau per pastarąjį mėnesį visuose mačiau meilę. Nesakau, kad nėra sunkumų, bet atrodo, kad konfliktas su Rusija suartino ukrainiečius.
Kaip šią situaciją išgyvena vietinė Bažnyčia?
Atsakydamas kalbu visų pirma apie Ukrainos katalikus. Žinome, kad yra ir ortodoksų bei kitų Bažnyčių. Graikų apeigų katalikų bažnyčiose, taip pat lotynų apeigų katalikų bažnyčiose nuo 2014 m., kai prasidėjo konfliktas, per Mišias ir kitas pamaldas visada meldžiamasi už taiką. Pastarosiomis savaitėmis malda už taiką yra dar aktualesnė, stipresnė, o ypatingai karšta ji bus trečiadienį, sausio 26 d., kai popiežiaus Pranciškaus kvietimu bus meldžiamasi vienybėje su juo bei visais geros valios žmonėmis.
* * *
Atsakydamas į klausimus, arkivyskupas V. Kulbokas kalbėjo itališkai, o pokalbio pabaigoje keliomis kalbomis, taip pat ir lietuvių kalba, pasidalijo keletu minčių, ką reiškia melstis už taiką.
Taip pat Lietuvos vyskupai paragino, atsiliepiant į Šventojo Tėvo kvietimą, sausio 26 d. jungtis į maldą už taiką savo parapijose, religinėse bendruomenėse ir šeimose. „Visi drauge melskime, kad Viešpats išsaugotų taiką Europos žemyne ir visame pasaulyje, neleistų kilti konfliktams, visada atnešantiems nesuskaičiuojamas kančias ir skausmą, kad visos tautos galėtų gyventi taikoje ir santarvėje.“