Kardinolas G. Ravasi. Žmonių brolybė remiasi tiek paveldu, tiek inovacijomis

Popiežiškosios kultūros tarybos pirmininkas kalbėjo apie vieną iš pagrindinių Šventojo Sosto paviljono intencijų: pasidalyti su lankytoju brolybės kultūra ar, plačiau žiūrint, pabrėžti vienijantį kultūros vaidmenį, kuris dėl įvairių motyvų menksta, yra nuvertinamas. 

Kaip buvo sakęs už paviljoną atsakingas Popiežiškosios kultūros tarybos pareigūnas mons. Tomasz Trafny, Šventojo Sosto paviljonas, ko gero, yra vienintelis, kuris neturi komercinių intencijų, jo eksponatų vertė yra išskirtinai kultūrinė ir simbolinė. Tuo pat metu jie primena, kad be kultūros mainų mūsų pasaulis būtų visai kitoks, kad keitimasis idėjomis ir žiniomis padarė įtaką visos žmonijos pažangai. Pavyzdžiui, IX–XIII amžiais islamiškos arabų tautos pasiekė didelių mokslinių ir kultūrinių aukštumų, išsivertė ir pačios sukūrė matematikos, astronomijos, medicinos, filosofijos ir poezijos klasikos veikalų. Vakarai iš arabų perėmė skaičių, kuriuos naudojame šiandieninėje matematikoje, sistemą. Tomas Akvinietis skaitydamas iš arabų verstus filosofus galėjo geriau susipažinti su Aristoteliu, o tada pasiūlyti naują filosofijos ir teologijos sintezę, kuri padarė įtaką visai Vakarų kultūrai, o ši – kitiems pasaulio regionams. Perėmus arabiškų skaičių sistemą Europoje suklestėjo matematikos mokslas, kuris buvo pritaikytas įvairiose srityse, pvz., astronomijoje. Vienas iš didžiausių rezultatų – mūsų dabartinis kalendorius (Grigaliaus kalendorius), pagrįstas dangaus kūnų judėjimo matavimais ir skaičiavimais, kuriuo pradėjo vadovautis Europos kraštai, o vėliau ir kiti žemynai.

Pasak kardinolo G. Ravasi, tikėjimai ir religijos gali pabrėžti šį istorinį paveldą, šį judėjimą į vieną pusę, o po to grįžimą atgal, parodyti, kaip tai sujungė, suvienijo žmoniją. Bet to nepakanka. Šiandien reikia ieškoti naujų brolybės erdvių naujais keliais ir kurti jas naujais būdais. Toks yra popiežiaus ir Al Azharo didžiojo imamo 2019 vasario 4-ąją Abu Dabyje pasirašyto Dokumento apie žmonių brolybę, Tarptautinės žmonių brolybės dienos pagrindo, siekis. Globaliame pasaulyje tampame vis labiau priklausomi vienas nuo kito – ekonomiškai, ekologiškai, politiškai, technologiškai. Tačiau šiam suartėjimui trūksta žmoniškumo, bendrumo, solidarumo, draugystės, dialogo ir supratimo matmens, be kurio rizikuojame paskęsti konfliktuose. Kad pasaulis būtų žmogiškas, įvairią pažangą turi lydėti ir brolybės bei socialinės draugystės pažanga. (RK / Vatican News)