„Open Doors“ paskelbė ataskaitą apie krikščionių diskriminaciją
Afganistane, rašoma „Open Doors“ ataskaitoje, neįmanoma atvirai gyventi kaip krikščioniui. Islamo atsisakymas laikomas gėdingu, o atsivertusiems krikščionims gresia skaudžios pasekmės, jei sužinoma apie jų naująjį tikėjimą. Jie arba turi bėgti iš šalies, arba bus nužudyti. Taip buvo ir prieš užimant valdžią talibams, kurie pasiryžę jėga užtikrinti, kad būtų laikomasi islamo taisyklių ir papročių. Atsivertę krikščionys neturi kitos išeities, kaip tik jiems paklusti. Jei išaiškėtų, jog asmuo atsivertė į krikščionybę, jo šeima, klanas ar gentis turi gelbėti savo garbę išsižadėdami jo arba net jį nužudydami. Tai visuotinai laikoma teisingumu. Vis dėlto, anot „Open Doors“, Afganistane yra labai nedidelis skaičius slaptų krikščionių. Vienas iš jų ataskaitoje yra cituojamas pakeitus vardą.
Šiaurės Korėja jau daugiau nei 20 metų yra krikščionių persekiojimo sąrašo viršuje. Bet kuriam Šiaurės Korėjos gyventojui, išpažįstančiam Jėzų, iš karto gresia įkalinimas, žiaurūs kankinimai ir mirtis. Apskaičiuota, kad Šiaurės Korėjoje liūdnai pagarsėjusioje kalėjimų ir darbo stovyklų sistemoje kalinama nuo 50 000 iki 70 000 krikščionių. Paskui suimtą krikščionį išsiunčiama ir visa jo šeima. „Open Doors“ nurodo, kad šiame krašte persekiojamiems krikščionims stengiasi padėti radijo transliacijomis iš kitų kraštų, pogrindiniu tinklu Kinijos teritorijoje.
Somalis jau daugiau kaip 25 metus yra saugus prieglobstis islamo kovotojams, kurie nuolat atakuoja krikščionis visame regione. Tokios grupuotės kaip „al Shabaab“ veikia be didesnio pasipriešinimo ir kontroliuoja didelę Somalio teritorijos dalį. Kiek krikščionių gali būti likę šiame krašte? Galbūt keli šimtai.
Libijoje gyvena maždaug 34 600 krikščionių, apie 0,5 procento iš 6,7 mln. gyventojų. Dauguma yra atvykę iš kitų kraštų – migrantai, darbininkai. Pačių krikščionių libių – tik apie 150 tikinčiųjų, kurie, norėdami būti saugūs, priversti savo tikėjimu gyventi slapta. Kitu atveju jie patiria didžiulį šeimos ir bendruomenės spaudimą, atstūmimą, gali likti be namų ir darbo. Jei žmogus prisipažintų, jog yra krikščionis, greičiausiai apie jį bus pranešta valdžiai, jis bus suimtas ir turbūt sulauks smurtinės bausmės.
Jemene yra keletas tūkstančių krikščionių, daugiausia yra atsivertusių iš islamo. Jie turi slėptis, nes atsivertimas iš islamo į krikščionybę yra draudžiamas tiek islamo papročių, tiek Jemeno įstatymų. Krikščionys atsivertėliai gali būti suimti ar tardomi, sulaukti grasinimų tiek iš šeimos narių, tiek iš islamo ekstremistų. Jemeno kultūra yra gentinė ir už islamo išsižadėjimą gali būti taikoma mirties arba ištrėmimo bausmė, nekalbant jau apie vaikų globos ir kitų teisių netekimą.
„Open Doors“ ataskaitoje taip pat pažymima apie naujas tendencijas, naujus būdus persekioti ar diskriminuoti krikščionis. Kai kurios vyriausybės pradeda naudoti informacines technologijas krikščionims identifikuoti, stebėti, kontroliuoti ir galiausiai engti. Kai kur smurtui ir diskriminacijai prieš krikščionis skatinti aktyviai naudojamos socialinių tinklų platformos. Net ir pandemija buvo pasinaudota bažnyčioms uždaryti, kontroliuoti, suvaržyti, šmeižti. (RK / Vatican News)
