Jauna slaugė Kyjive: „Mano pareiga likti ir padėti“
Šiandienos Ukrainoje Katios įgūdžiai kaip niekad svarbūs. Katia, pediatrijos intensyvios slaugos paskutiniojo kurso medicinos studentė, turinti trejų metų anesteziologijos patirtį, jaučia pareigą likti Kyjive nepaisant rusų bombų.
Kyjivo ligoninėse situacija gali pasikeisti bet kada, medikams gal reikėti priimti sužeistuosius. Tai – pagrindinė priežastis, dėl kurios Katia liko Ukrainos sostinėje. Kita – jos, kaip savanorės, darbas Šv. Egidijaus bendruomenės „Jaunimas už taiką“ judėjime. Dar prieš karą Katia padėdavo miesto senoliams, nešiodama jiems maistą ir vandenį. „Dabar dauguma jų nenori palikti Kyjivo, ir, nors jie yra drąsūs, bijo“, – pasakoja mergina. Ji pamini, kad daug jos globojamų žmonių gyvena namų viršutiniuose aukštuose ir, priešlėktuvinėms sirenoms kaukiant kartais net dešimt kartų per dieną, nesugeba nusileisti iki slėptuvių. „Jie ypatingai palaikė mano sprendimą pasilikti, aš čia dėl jų, kaip ir jie – dėl manęs“, – sako Katia.
Jai pasisekė, nes ir jos šeima ją taip remia, kad nutarė kartu likti Kyjive. „Situacija blogėja, didėja bombų grėsmė. Mes bijome, tačiau kartu jaučiamės saugomi Dievo ir mūsų kariuomenės“, – sako Katia.
Labsi daug kas pasikeitė nuo karo pradžios. „Pavyzdžiui, žodis „taika“ įgavo visai kitą prasmę, nes, tik pažinęs karą, imi suprasti, kas tai yra taika“, – išgyvenimais dalijasi Katia. Pasak jos, pasikeitė ir žodžio „pabėgėlis“ prasmė. Ji pasakoja apie naujausias „Jaunimas už taiką“ iniciatyvas, paaiškina, kad šiemet jie ėmė kviesti pabėgėlių vaikus, daugiausia iš Afganistano, į savo mokyklas. Vaikai ėmė mokytis ukrainiečių kalbos, susidraugavo su vietiniais vaikais.
„Prieš kelius mėnesius ėmėme bijoti, kad gali prasidėti karas. Įtampa ir karo grėsmė tvyrojo ore“, – prisimena Katia. Tada ėmė keistis ir žodžio „pabėgėlis“ prasmė... Imi jausti empatiją pabėgėliams, kai supranti, kad pats gali tapti vienu iš jų, komentuoja Katia. Ji dėkoja už tarptautinę paramą. „Nuo pirmųjų karo dienų viena didžiausių mano baimių buvo, kad mus apleis, liksime vieni, tačiau ir žodžiai, ir darbai liudija, kad nebuvome apleisti, ir už tai labai dėkoju“, – sako medicinos studentė, likusi Kyjive. (DŽ/Vatican News)
