Karo pabėgėliai prie Ukrainos–Lenkijos sienos

PASAULIS

Kaip Lietuva priima nuo karo bėgančius Ukrainos žmones?

Dėl karo Ukrainoje į kaimynines šalis pasitraukė jau milijonas žmonių. Daugiausia pabėgėlių priėmė Lenkija, Rumunija, Slovakija. Keli šimtai pabėgėlių jau pasiekė ir Lietuvą. Laukiama tūkstančių. Kaip nevyriausybinės organizacijos ir katalikų bendruomenės priima į Lietuvą atvykstančius žmones? Kalbamės su Lietuvos „Caritas“ generaline sekretore Deimante Bukeikaite.

Žmonių atsiliepimas (į Bažnyčios ir nevyriausybinių organizacijų raginimus padėti ukrainiečiams) tikrai yra labai intensyvus ir gausus. Nustebino, kad žmonės per tokį trumpą laiką labai gausiai pasisiūlė mums pagelbėti. Pavyzdžiui, pradėjus registraciją dėl savanorių, kurių pagalbos reikės, kai į Lietuvą atvyks žmonės iš Ukrainos, per parą užsiregistravo apie 7 000. Tai savanoriai – žmonės, kurie nori prisidėti prie visko, kas bus reikalinga. Kiti labai aktyviai skambina, siūlo įvarius daiktus, įvairias priemones, įvairias prekes. Taip pat verslo įmonės ir bendruomenės nori kažkuo prisidėti. Visų pagalba tikrai bus reikalinga. Per trumpą laiką Lietuvoje susimobilizavo didžiulės pajėgos tų, kurie nori padėti. Mes labai tikimės, kad tas greitas susimobilizavimas ir ta dvasia padėti greitai neišblės, nes pagalbos reikės ilgą laiką. Žmonės iš Ukrainos į Lietuvą dar tik atvyksta. Remiantis šiandienos (ketvirtadienio, kovo 3 d.) duomenimis, oficialia Migracijos departamento statistika, jau užsiregistravo 700 žmonių iš Ukrainos. Į mus, nevyriausybines organizacijas, kreipėsi humanitarinės pagalbos apie 600 žmonių įvairiuose Lietuvos miestuose. Tikslus iki šios dienos į Lietuvą iš Ukrainos atvykusių žmonių skaičius nėra aiškus, nes dalis žmonių ne iš karto registruojasi, nes, pavyzdžiui, jie turėjo pas ką atvykti ir apsistoti. Šie žmonės tik po kurio laiko pasimatys bendroje registracijos sistemoje. Tada pamatysime, kokie yra tikrieji skaičiai, tačiau tikiu, kad, jei oficialiai yra apie 700, tai iš tikrųjų jų yra gerokai daugiau.

Kaip konkrečiai pasirengta tiems žmonėms padėti? Kaip padedama? Kaip bus padedama? Atr jie apgyvendinami šeimose, ar bendrose vietose? Kaip viskas veiks, kai jau įsisuks?

Lietuva iš tikrųjų intensyviai rengiasi. Valstybė yra pasitelkusi didžiąsias nevyriausybines organizacijas maisto paketų išdavimui trims dienoms, kol žmogus yra registracijos centre, pagalbai drabužiais, kitomis priemonėmis. Lietuva yra pasirengusi dviem būdais suteikti apgyvendinimą. Vienas apgyvendinimo vietas yra pasiūliusios savivaldybės. Kitas būdas yra platforma stipruskartu.lt, kur Lietuvos gyventojai, bendruomenės, katalikų parapijos, vienuolijos siūlo Ukrainos žmonėms apgyvendinimo vietas, kurios yra skirtos nedideliam kiekiui, privatesnės. Siūlosi ir pavieniai asmenys, kurie turi negyvenamą namą, negyvenamą butą. Pavyzdžiui, žmonės siūlosi priimti ukrainiečių šeimą į savo namus, nes turi antrą namo aukštą, kurį galėtų užleisti. Siūlosi žmonės, turintys pirtis, kurias atitinkamai įrengus, atvykusieji galėtų gyventi. Yra pasiūlyta apie 7 000 apgyvendinimo vietų ir tas skaičius nuolat auga.

Žinoma, vėliau dėl ilgalaikio apgyvendinimo mūsų šalyje situacija galbūt keisis. Tikrai reikės pagalbos ilgalaikiam apgyvendinimui, įsikūrimui mūsų šalyje. Tam yra pasirengusios savivaldybės. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rengia socialinių paslaugų paketą Ukrainos žmonėms, Švietimo ir mokslo ministerija rūpinasi vaikų ugdymo infrastruktūra ir viso proceso valdymu, Sveikatos apsaugos ministerija rengia būtinosios sveikatos priežiūros paslaugas. Manau, kad Lietuva yra tikrai susitelkusi ir pasirengusi priimti žmones iš Ukrainos. O kaip seksis su žmonių integracija, bus matyti. Darbo vietos taip pat yra rengiamos, kad žmonės, nusprendę pasilikti, turėtų galimybę kuo greičiau stotis ant kojų ir kurti gyvenimą mūsų šalyje.

Lietuvos „Caritas“ generalinė sekretorė Deimantė Bukeikaitė