Pagalba į Lietuvą atvykstantiems pabėgėliams iš Ukrainos

Ukrainiečių Lietuvoje daugėja. Jau turime apie 27 000 registruotų Ukrainos piliečių. Kiek yra neregistruotų – nežinome, nes žmonės, kurie atvyksta į Lietuvą, tris mėnesius gali būti nesiregistravę.

Matydami kitų šalių patirtį, manome, kad šie skaičiai didės. Buvome pasirengę priimti 30 000–40 000, bet jei vien per paskutinę savaitę registruotų ukrainiečių skaičius Lietuvoje padidėjo 13 000, tai kas gali būti po kelių savaičių? Manau, viršysime ir 40 tūkstančių.

Didžioji dalis į Lietuvą atvykusių ukrainiečių apsigyveno Vilniuje, kituose miestuose, Palangoje. Kol kas atvykusieji apgyvendinami žmonių pasiūlytuose būstuose. Iškyla visokių iššūkių, apsigyvenus prireikia visokių daiktų, paaiškėja, kad patalpos ne visai tinkamos... Tačiau, kaip ir visur, natūralu, kad bus visokių iššūkių...

Lietuvoje veikia informacijos linijos, trumpieji numeriai, kuriais skambindami gali konsultuotis ir lietuviai, ir ukrainiečiai. Registracijos centrai veikia keliuose miestuose – Alytuje, Marijampolėje, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, planuojama atidaryti ir Panevėžyje, kad pasiskirstymas būtų tolygus.

Yra Lietuvoje ir nelydimų nepilnamečių. Pagal šios savaitės pradžioje turėtą informaciją, nelydimų nepilnamečių yra 700. Teikiama ir psichologinė pagalba. Dalinami humanitariniai higienos priemonių ir maisto paketai. Stengiamasi padėti žmonėms apsirūpinti. Buvo patvirtinas apsaugos ir paramos ukrainiečiams paketas, bus mokamos socialinės pašalpos, būsto kompensacijos. Panašiai, kaip skurdžiai gyvenantys lietuviai, taip nuo balandžio pradžios ir ukrainiečiai  turėtų patekti į bendrą socialinės apsaugos sistemą mūsų šalyje. Taip pat yra pasiūlyta virš 4 000 darbo vietų.  Jau yra ir įsidarbinusių.

Rimtas iššūkis yra psichologinė ir emocinė žmonių savijauta, nes artimieji, vyrai yra likę Ukrainoje, kariauja. Trūksta žinių apie jų likimą, visko yra... Prasideda kitos bėdos, iškyla trauminės patirtys. Maži 3–4 metų vaikai kalba apie bombas. Pasakoja, kaip sproginėjo bombos.

Vaikai jau eina į mokyklas. Organizuojama darželių paslauga, kad moterys  galėtų pradėti dirbti. Tai tik pradžia. Kad viskas įsibėgėtų reikės nemažai laiko.

Koks Lietuvos „Caritas“ indėlis į šią pagalbos ukrainiečiams akciją?

Kaip sekasi mūsų organizacijai? Dirbame intensyviai. Dvidešimt septyniose savivaldybėse esame pagrindinė nevyriausybinė organizacija, kuri koordinuoja humanitarinės pagalbos paketų išdavimą, aprūpinimą  drabužiais, patalyne ir t. t. Kaune esame atsakingi už vieną registracijos centrą, kur per dieną išduodame iki 800 humanitarinės pagalbos paketų. Nuo karo pradžios į „Caritas“ pagalbos ukrainiečiams veiklą įsitraukė apie 500 savanorių. Pagalbos į „Caritas“ kreipėsi apie 5 500 ukrainiečių. Praėjusios savaitės ketvirtadienį ir penktadienį organizavome paramos Rytų Ukrainos gyventojams rinkimą septyniuose  Lietuvos miestuose. Rytoj (trečiadienį, kovo 23 d.) planuojamas dviejų didelių krovininių sunkvežimių išvykimas į Ukrainą. Rinkome paramą pagal gautą sąrašą, bendradarbiaujant ir su garbės konsulu Luhanske Robertu Gabulu.

Taip pat renkame lėšas Ukrainos „Caritas“ organizacijai. Lietuvos „Caritas“ specialioje sąskaitoje jau yra virš pusės milijonų eurų – tai įmonių bei fizinių asmenų aukos ir bažnyčiose vykusi rinkliava. Atsirado viena įmonė, kuri nori aukoti Moldovos „Caritas“, nes žino, kad jie ten susiduria su didžiuliais iššūkiais.

Štai taip ir gyvename. Be to, yra ir kitų įprastinių „Caritas“ darbų. Vienu žodžiu, intensyvumo ir karščio netrūksta.

(Vatican News)