Vatikano diplomatas pradeda vizitą Bosnijoje ir Hercegovinoje
Vatikano diplomato vizito šioje Balkanų valstybėje programoje nurodoma, kad kovo 17–20 dienomis jis aplankys penkias vietoves. Visų pirma sostinę Sarajevą, po to – Mostaro ir Bania Lukos miestus, visų trijų katalikiškų vyskupijų krašte centrus. Taip pat užsuks į laikino migrantų priėmimo stovyklą greta Ušivako kaimo, kurioje apsistoja per šalies teritoriją Vakarus pasiekti mėginantys žmonės, ir Marijos apsireiškimu išgarsėjusią Medžugorję, virtusią svarbia piligrimystės vieta.
Galima priminti, kad Bosniją ir Hercegoviną,m sudaro trys didelės etninės bendruomenės: didžiausia yra bosnių, daugiausia musulmonų, antra pagal dydį yra serbų, daugiausia ortodoksų, ir galiausiai kroatų, dažniausiai katalikų. Praėjusio amžiaus devintąjį dešimtmetį kraštą nusiaubė pilietinis ir etninis karas, atėmęs dešimtis tūkstančių gyvybių, pagarsėjęs nusikaltimais prieš žmoniškumą, galiausiai nutrauktas NATO koalicijos įsikišimu.
Už Lietuvą teritorija mažesniame, tačiau gyventojų skaičiumi šiek tiek viršijančiame krašte po karo buvo sukurta administracinė ir politinė sistema, kuri stengėsi atsižvelgti į etninę įvairovę, bendruomenių autonomiją ir interesus. Bosnijos ir Hercegovinos valstybę sudaro Bosnijos ir Hercegovinos federacija, apimanti bosnių ir kroatų gyvenamas teritorijas, bei iš dviejų pusių ją supanti Bosnijos ir Hercegovinos serbų respublika, kurioje dominuoja serbų etninė bendruomenė. Šią įvairovę atspindi ir kolegiali prezidento institucija: ją sudaro trys asmenys – bosnis, serbas ir kroatas. Jie renkami 4 metams ir keičiasi kas 8 mėnesius.
Sarajevas yra juridinė krašto sostinė. Mostarą galima pavadinti faktine kroatų bendruomenės, o Bania Luką – faktine serbų bendruomenės sostine. Kaip minėta, arkivyskupo P. R. Gallagherio vizitas apima visus tris centrus.
Ekonominė ir socialinė Bosnijos ir Hercegovinos padėtis ir toliau lieka nepavydėtina, pragyvenimo lygis nėra aukštas, korupcijos lygis aukštas, kaip ir nusikalstamumas. Tačiau pastaraisiais mėnesiais įsisiūbavo kiti veiksniai, dėl kurių ir taip trapi politinė ir administracinė krašto pusiausvyra rizikuoja sugriūti: vienas iš triados, sudarančios prezidentūros instituciją, narių, serbas Miloradas Dodikas aktyviai propaguoja serbų bendruomenės atsiskyrimą, paskelbimą nepriklausoma. Visai neseniai, 2022 metų vasarį, jis paskelbė apie planus serbų etninėse teritorijose įkurti savarankišką kariuomenę ir teisėsaugos sistemą, mesdamas tiesioginį ir kategorišką iššūkį dabartinei santvarkai. Čia įsiterpia ir geopolitinis matmuo – Miloradas Dodikas remiasi Rusijos Federacijos parama, o Bosnijos ir Hercegovinos ekonominis bei politinis nestabilumas yra kliūtis daryti pažangą stojimo į Europos Sąjungą kelyje.
Sarajevo arkivyskupas Tomas Vukčičius, kuris 2022 metų sausio 29 dieną šiose pareigose pakeitė istorinę Bosnijos ir Hercegovinos katalikų figūrą, kardinolą Vinko Puljičių, Sarajevo arkivyskupijai vadovavusį nuo 1990 lapkričio iki 2022 sausio, Vatican News vasario mėnesį duotame interviu neslėpė nerimo. Pasak jo, pastarąjį dešimtmetį trūko būtiniausių politinių ir teisinių reformų, susidarė palankios prielaidos tiek separatistinėms, tiek suvienodinimo nuostatoms sklisti. Pagrindinės problemos yra vidinės. Bet ir Europos Sąjungai, neneigiant pastangų ir padaryto gėrio, kai kuriose srityse galima prikišti aplaidumo nuodėmę. Kitame interviu, duotame agentūrai SIR, Sarajevo arkivyskupas kalbėjo apie neužgydytas praeities žaizdas, sovietines ir pilietines. Pasak jo, greta gražių sugyvenimo ir harmonijos pavyzdžių netrūksta skirtingumų. Musulmonams ar ortodoksams daugelis dalykų atrodo kitaip, nei katalikams. Socialinės, etninės ir politinės prieštaros šiuo metu itin aštrėja ir dėl 2022 rudenį vyksiančių prezidento rinkimų.
Arkivyskupas P. R. Gallagheris, vykdydamas misiją jautriame Bosnijos ir Hercegovinos kontekste susitiks su įvairiais politiniais ir religiniais lyderiais, o kiekvienos savo vizito dienos vakare vadovaus šv. Mišioms taikos, susitaikinimo ir pažangos intencija trijose katalikų katedrose: kovo 17 d. – Sarajeve, kovo 18 d. – Bania Lukoje, o kovo 19 d. – Mostare. (RK / Vatican News)
