Arkivysk. P. Gallagheris Ukrainoje: esame pasirengę tarpininkauti
Savo įžanginiame žodyje Ukrainos politikas, be kitų dalykų, padėkojo už tai, ką popiežius ir Šventasis Sostas malda ar veiksmais daro dėl Ukrainos žmonių ir krašto taikos, dar kartą pakartojo kvietimą popiežiui atvykti į Ukrainą, nes tai būtų svarbu ne vien lotynų ir graikų apeigų katalikams, bet ir kitiems ukrainiečiams.
Arkivyskupas P. Gallagheris priminė, jog jo vizitas buvo suplanuotas dar taikos metu, bet dėl pandemijos nukeltas. Pirminės vizito intencijos buvo paminėti Šventojo Sosto ir Ukrainos diplomatinių santykių trisdešimtmetį, atsiminti Ukrainos prezidento ir premjero vizitus Vatikane. Bet šis kontekstas pasikeitė dėl liūdno karo Donbase pavertimo daug didesnio mastelio konfliktu.
„Mano vizito tikslas – parodyti Šventojo Sosto ir popiežiaus Pranciškaus artumą Ukrainos žmonėms, ypač Rusijos agresijos prieš Ukrainą šviesoje. Ir užtikrinu jus, kad tiek Šventajam Tėvui, tiek jo artimiausiems bendradarbiams, tarp kurių ir man, labai skaudu dėl daugybės mirčių, įvairaus pobūdžio smurto, miestų ir infrastruktūros niokojimo, daugybės šeimų išskyrimo, milijonų perkeltųjų asmenų ir pabėgėlių“, – kalbėjo Vatikano diplomatas. Pasak jo, ieškant būdų kuo greičiau nutraukti beprasmį konfliktą, jaučiame savo žmogiškų jėgų ribotumą, bet šiuo atveju į pagalbą ateina malda ir padeda nenuleisti rankų. Arkivyskupas P. Gallagheris sakė, kad lankydamas tris labiausiai nukentėjusius miestus – Bučą, Irpinę, Vorzelį – ir bendrame pokalbyje su Ukrainos užsienio reikalų ministru svarstė, kaip atkurti taiką.
„Kalbant apie pastarąjį klausimą, Šventasis Sostas, kaip ir visada, dar kartą patvirtina savo ryžtą padėti tikram derybų procesui, laikydamas jį teisingu keliu sąžiningam ir tveriančiam sprendimui pasiekti“, – sakė jis, primindamas ir didelį humanitarinį darbą, kurį Ukrainoje atlieka katalikų bendruomenės, kartu su kitomis krikščioniškomis bendruomenėmis. Atsakydamas į klausimą apie Rusijos ir Ukrainos derybų perspektyvas ir Šventojo Sosto vaidmenį, arkivyskupas P. Gallagheris pridūrė, jog bet kokiam tarpininkavimui būtina gauti abiejų pusių kvietimą.
„Tačiau, jei Šventasis Sostas gautų kvietimą tiek iš Ukrainos, tiek iš Rusijos Federacijos paskatinti derybų procesą ar tarpininkauti jam, galiu jus patikinti, kad mes tai sveikinsime ir suteiksime geriausia, ką galime. Dėl galimo popiežiaus vizito į Ukrainą – galiu jus patikinti, kad tokiais skaudžiais klausimais, kaip situacija Mariupolyje, popiežius yra labai jautrus. Jis žino, kad yra laukiančių jo vizito ir yra daugiau nei pasirengęs padėti, asmeniškai arba per artimiausius bendradarbius. Kai šiomis dienomis grįšiu į Romą, tikrai pranešiu, ką mačiau, ką žmonės kalba, perduosiu jam žmonių lūkesčius. Esu tikras, kad jis į juos labai rimtai atsižvelgs, ir pamatysime, ką jis galiausiai nuspręs dėl Ukrainos žmonių ir taikos pasaulyje didžiausio labo“, – kalbėjo arkivyskupas.
Paklaustas apie apsilankymą Rusijos pajėgų įvykdytų nusikaltimų vietose, prie kapų, kuriuose buvo suversta šimtai civilių kūnų, arkivyskupas P. Gallagheris pakartojo tai, ką sakė dieną prieš tai, – kad Buča yra labai graži vieta, kurioje žmonėms buvo gera ir patogu gyventi, kuri atrodo taip, kaip daug kitų vietų Europoje. Čia gyveno šeimos, tvarkė savo reikalus, lankė savo bažnyčią, į kurią ir jis užėjo. Ir vis dėlto ten įvyko vienas iš baisiausių XXI amžiaus epizodų, pateksiantis į istoriją. Atrodė, kad tokių dalykų Europoje nebegali įvykti, o praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio įvykiai Balkanuose – nukrypimas. Tokia vieta, kaip Buča, rodo, kad mes save apgaudinėjome ir įspėja, kad taika nėra savaime suprantamas dalykas. Ji yra Dievo dovana ir tai, dėl ko visi geros valios vyrai ir moterys, nepriklausomai nuo religijos ar politinių pažiūrų, turi nuolat dirbti. Buča iškalbingai rodo, kuo rizikuojame, jei to nedarome. (RK / Vatican News)
