Ukraina. Pasaulio „grūdų aruodo“ blokada
Birželio 7 d. minėtos Pasaulio maisto saugos dienos proga SACRU (katalikiškų universitetų tyrimų strateginis aljansas) paskelbė analizę apie maisto saugą, kuri daro įtaką sveikatai, ekonomikai, geopolitikai. Paskelbtuose tyrimuose pabrėžiama, kokį pavojų kelia Ukrainos grūdų eksporto blokada, ypač Afrikos šalims. Bioįvairovė, vietos maisto sistemų plėtra, bendradarbiavimas tarp vartotojų ir verslininkų – tai keli siūlomi būdai siekiant spręsti mitybos nelygybės problemas ir skatinant tvarios plėtros modelį.
Rusijos karas prieš Ukrainą, pagrindinių grūdų, trąšų eksportuotoją pasaulyje, užblokavo pasaulio grūdų aruodą. Kylančios kainos, mažėjanti pasiūla gali sukelti dar didesnę maisto krizę, taip pablogindama esamą sudėtingą situaciją, ypač Afrikos žemyne. Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, kasmet 600 milijonų žmonių suserga dėl užkrėsto maisto vartojimo, žinoma virš 200 patologijų, kurias sukelia bakterijomis, parazitais, virusais, cheminėmis medžiagomis užkrėstas maistas. Pagal pirmines prognozes, dėl vykstančio karo nepakankamai besimaitinančių žmonių skaičius gali padidėti dar 13 milijonų.
Analizėje siūloma mobilizuoti pajėgas įveikiant maisto krizių pavojus, užkertant jiems kelią, kad būtų pagerinta visų pasaulio žmonių sveikata. Maisto sauga pasiekiama tada, kai yra sąlygos, išsaugančios maisto produktų sveikumą ir užkertančios kelią užteršimui biologiniais ar cheminiais veiksniais, – sako Romos Švč. Širdies katalikų universiteto maisto produktų mikrobiologijos profesorius Pieras Sandro Cocconcelli. Grandinėje „nuo ūkio iki stalo“ maisto sauga priklauso nuo daugybės tarpusavyje susijusių veiksnių, įskaitant aplinką, augalų ir gyvūnų sveikatą, pašarus, sudedamąsias maisto dalis, su maistu besiliečiančias medžiagas, priedus.
Alicia Orta Ramirez ir Xavier Almirall iš Ramon Llull universiteto teigia, kad maisto sauga taip pat daro didelį poveikį šalių socialiniam ir ekonominiam vystymuisi, tiesiogiai paveikdama nacionalines sveikatos sistemas, prekybą, turizmą ir ekonomiką. Todėl globalaus geopolitinio konteksto pokyčiai daro didelę įtaką maisto saugai, nes karas, išteklių trūkumas, ekologinės nelaimės, ekonomikos žlugimas ir humanitarinės krizės kelia įvairias rizikas. Prasidėjus karui tarp Ukrainos ir Rusijos, sustojo Ukrainos kviečių, kukurūzų ir saulėgrąžų aliejaus eksportas, daugiausia nukentėjo Afrikos šalys. Tai kelia tolesnes grėsmes – alkį patiriantys žmonės baltymų šaltinio alternatyva laiko laukinius gyvūnus, o tai gali sukelti patogenų perdavimo iš gyvūnų žmonėms riziką, pabrėžia Bo Wang iš Australijos katalikų universiteto.
Žaliavos ir biologinė įvairovė. Viena iš pagrindinių grėsmių maisto saugai yra žaliavų kainų augimas, pažymi Paulo Estevesas iš Popiežiškojo Rio de Žaneiro universiteto. Pasak jo, pirmieji karo poveikio vertinimai rodo, kad nepakankamai besimaitinančių žmonių skaičius išaugs dar 13 milijonų. Be to, P. Esteveso nuomone, būtina atsižvelgti į žalą aplinkai, kurią daro maisto sistemos, ypatingai teršiančios aplinką ir negalinčios užtikrinti žmonių teisės į tinkamą maistą.
Fernando Mardonesas, Čilės Popiežiškojo katalikų universiteto atstovas, išreiškė viltį, kad bus remiamos vietinės maisto sistemos ir smulkūs kaimo bendruomenių gamintojai mažas pajamas gaunančiose šalyse. Bendras vartotojų ir verslininkų įsipareigojimas šiame sektoriuje taip pat labai svarbus. Paula Teixeira iš Portugalijos katalikų universiteto teigia, kad vartotojų lūkesčiai yra nemaži, nes jie nori saugių ir ilgai negendančių maisto produktų, kurie būtų prieinami visur ir visada: tai dideli iššūkiai maisto pramonei. (DŽ/SIR)
