Nuncijus: nesmurtinės veiklos skatinimas papildo pastangas dėl taikos
Taikos eitynes surengė organizacijos, priklausančios Europos nesmurtinio veikimo judėjimui. Renginiui pasirinkta liepos 11-oji, nes tai yra šv. Benedikto, Europos globėjo, liturginio minėjimo diena ir žudynių Srebrenicoje 1995 m., didžiausių žudynių Europoje po Antrojo pasaulinio karo pabaigos, metinės.
Pasak arkivyskupo Visvaldo Kulboko, net jei jaučiamės bejėgiai, galime daug nuveikti skatindami pilietinę ir kultūrinę poziciją, kuri atmeta prievartą. Tokia pozicija neprieštarauja tam, ką Ukraina, žmonės ir vyriausybė mano esant būtina daryti, kad apsigintų. Todėl šios pacifistinių judėjimų taikos eitynės papildo visas pastangas, kuriomis siekiama taikos.
Nuncijus sakė, kad nesmurtinė veikla apima kultūrinį darbą, viešosios nuomonės formavimą per žiniasklaidą, sąžinės sąmoningumo ugdymą pilietinės ir tarptautinės visuomenės lygmeniu, ir šis darbas yra būtinas, nes, priešingu atveju, taikos kūrimo klausimai būtų palikti tik politikų ir kariuomenės rankose. Arkivyskupas yra įsitikinęs, kad kaip tik dabar reikia dirbti kartu, siekiant, kad visa žmonija vieningai smerktų ne tik šį karą Ukrainoje, bet ir visus karus, nes karai niekada neprasideda savaime, o kai jie prasideda, reikia siekti kuo greičiau juos nutraukti.
Ukraina šiomis dienomis yra apšaudoma, žūsta civiliai gyventojai, bombardavimai atitolina taikos projekto įgyvendinimą. Tačiau Dievui nėra neįmanomų dalykų, sako nuncijus. Tikintieji ir netikintieji turi įnešti savo indėlį. Tikinčiųjų indėlis – tai visų pirma malda. Tikintieji ir netikintieji kartu gali paremti nesmurtinę veiklą. Ji nėra nei politinė, nei karinė, bet veikia kitoje sferoje, kitame lygmenyje. Tai pastangos, kurios veikia sąžinę, didina žmonių sąmoningumą ir skatina dialogą. Žinoma, pridūrė nuncijus, dialogas neįmanomas, kai nėra atvirumo ir geros valios iš visų pusių, o to šiuo metu, deja, nėra. Tačiau, net jei nėra šio dialogui būtino atvirumo, tai nereiškia, kad turime pasiduoti. (jm / SIR / Vatican News)
