Ukrainos religiniai lyderiai: skubota Stambulo konvencijos ratifikacija yra demokratijos stoka
Galima priminti, kad Ukrainos religinių lyderių taryba, atstovaujanti visų įsitikinimų tikinčiuosius, sudarančius didžiąją dalį krašto žmonių, sužinojusi, kad birželio 20 dieną, po labai trumpo pasirengimo, ketinama ratifikuoti vadinamąją nesutarimus keliančią Stambulo konvenciją, kreipėsi į įstatymų leidėjus, kad jie to nedarytų karo metu, kai reikia visuomenės ir visų institucijų vienybės.
Pati Taryba kritiškai kalbėjo apie Stambulo konvencijos ratifikavimą. Ji išreiškė paramą nacionalinės teisės ir praktinių priemonių plėtojimui kovojant su smurtu namų aplinkoje ir prieš moteris, tačiau nesutiko su Konvencijos ideologine žmogaus lytinio savęs identifikavimo samprata, kurią priėmus tektų patvirtinti ir įvairias pareigas švietimo bei ugdymo srityse.
Po Konvencijos ratifikavimo visų Ukrainos bažnyčių ir religinių organizacijų taryba paskelbė naują pareiškimą, kuriame apgailestauja, kad 2021 metų pabaigoje ir 2022 metų pradžioje krašto prezidento ir Aukščiausiosios rados (parlamento) vadovo pažadai, kad vyks vieša ir adekvati diskusija apie Konvenciją, nebuvo išpildyti. Priešingai, Konvencija ratifikuota visuomenei nesulaukus paaiškinimo, kaip ji pagerins kovą su smurtu namų aplinkoje, kokie praktiniai pokyčiai laukia, taip pat ar šie pokyčiai negalėjo būti padaryti ir be ratifikacijos. Daug tikinčių tėvų svarsto, ką reiškia ugdymo prievolė visuose švietimo lygiuose apie „nestereotipinius lyčių vaidmenis“ (14 sk.). Taryba vylėsi, kad ši klaida – didžiosios visuomenės dalies ignoravimas – nepasikartos.
Tarybos komunikate atkreipiamas dėmesys į kitą aspektą. Dėl savo pozicijos iš kai kurių Konvencijos šalininkų buvo sulaukta ne vien nepritarimo, bet ir priešiškumo bei neapykantos pareiškimų, tildymo viešoje erdvėje. Tai nerimą keliantis ženklas. Visų Ukrainos Bažnyčių ir religinių organizacijų taryba yra visuomeninė asociacija ir turi teisę visapusiškai dalyvauti viešose diskusijose dėl įstatymų leidybos ar svarbių valstybės sprendimų. Religinių įsitikinimų turėjimas ar neturėjimas neriboja piliečių teisės reikšti savo poziciją. Nepriimtina, kai vardan kovos už laisvę varžomos pamatinės sąžinės, religijos ir įsitikinimų laisvės. Visuomenėje turėtų būti vietos minties, žodžio ir pažiūrų raiškos laisvei – be neapykantos ir grasinimų tiems, kurie turi kitokią nuomonę dėl tam tikrų įstatymų leidybos ar visuomenės iniciatyvų.
Pareiškimo paskutiniosiose pastraipose nurodoma, kad Taryba ir toliau aktyviai prisidės prie kovos su tokiu blogiu kaip smurtas artimoje aplinkoje, tuo pat metu perduos moralines, dvasines ir šeimos vertybes, priešinsis dirbtinėms ideologinėms konstrukcijoms, nepaisančioms pačios žmogaus, Dievo kūrinio, prigimties. (RK / Vatican News)
