Vatikano astronomas: Visata ne vien logiška, ji graži!
Dešimt milijardų dolerių kainavęs Jameso Webbo kosminis teleskopas buvo pasiųstas į orbitą 2021 gruodžio 25-ąją. Keletą mėnesių užtruko jo instrumentų sureguliavimas ir prieš keletą dienų buvo oficialiai pristatytos šiuo teleskopu padarytos nuotraukos, pranokstančios visa, ką astronomai iki šiol turėjo.
Pasak t. G. Consolmagno SJ, astronomų bendruomenė nėra didelė, jis asmeniškai pažįsta daugelį mokslininkų ir bičiuliaujasi su tais, kurie ilgai ir netaupydami jėgų kūrė šią nepaprastą mašiną ir planavo jos matavimus, o šiandien labai džiaugiasi jų darbo sėkme.
„Tai žmogaus dvasios jėgos ir to, ką galime padaryti, kai dirbame kartu, išraiška. Mokslas, kuriuo grindžiamas šis teleskopas, yra mūsų mėginimas naudoti Dievo duotą protą, kad suprastume Visatos logiką. Visata neveiktų, jei joje nebūtų šios logikos. Tačiau, kaip rodo šie vaizdai, Visata yra ne tik logiška, bet ir graži. Tai mums atskleidžiama Dievo kūrinija, kurioje matome ir jo stulbinančią galybę, ir jo meilę grožiui. Esu apstulbęs ir dėkingas Dievui už tai, kad jis mums, žmonėms, davė kūriniją ir gebėjimą matyti bei suprasti tai, ką jis sukūrė“, – rašo astronomas, cituodamas 8 psalmę: „Kai pasižiūriu į tavo dangų, – tavo pirštų darbą, – į mėnulį ir žvaigždes, kuriuos tu pritvirtinai, – kas yra žmogus, kad jį atsimeni, kas yra mirtingasis, kad juo rūpiniesi? Tu padarei jį tik truputį žemesnį už save ir apvainikavai jį garbe ir didybe. Tu padarei jį savo rankų darbų šeimininku, padėjai visa prie jo kojų.“
Pasak Vatikano observatorijos direktoriaus, jį itin sužavėjo naujuoju kosminiu teleskopu užfiksuotas vienos už Saulės sistemos ribų esančios planetos atmosferos vandens garų spektras. Praėjo maždaug 150 metų nuo tada, kai t. Angelo Secchi SJ ant Šv. Ignaco bažnyčios stogo Romoje prie savo teleskopo objektyvo pritvirtino prizmę ir atliko pirmuosius mūsų Saulės sistemos planetų atmosferų spektrinius matavimus.
„Galiu tik įsivaizduoti, koks laimingas jis būtų buvęs, matydamas, kaip tas mokslas, kurio pradininkas jis buvo, šiandien taikomas jam nežinomoms planetoms, skriejančioms aplink tolimas žvaigždes“, – pridūrė t. G. Consolmagno SJ. (RK / Vatican News)
