Bažnyčios persekiojimas Nikaragvoje tęsiasi: areštuotas vyskupas
Tokią iškalbingą kroniką parengė Martha Patricia Molina Montenegro, advokatė iš Nikaragvos: nuo 2018 vasario iki 2022 gegužės mėnesio ji užregistravo 190 katalikų Bažnyčios persekiojimo, diskriminacijos, puolimo atvejų: nuo žodinių atakų, anoniminių grasinimų, dešimčių bažnyčių ir koplyčių išniekinimo iki fizinių smurtinių veiksmų prieš dvasininkus ir tikinčiuosius, įvykdytų valstybės pareigūnų ar režimui lojalių sukarintų grupuočių.
Nesunku pastebėti tendenciją, kad nuo pavienių grasinimų ir bauginimų atvejų pereinama prie sistemingo spaudimo valstybės lygiu: uždraudžiamos katalikiškos nevyriausybinės organizacijos, katalikiškos žinių svetainės ir kitos informavimo priemonės, liepiama išvykti misionieriams, durys prieš keletą mėnesių parodytos ir apaštaliniam nuncijui. Dėl grasinimų Matagalpos vyskupas augziliaras turėjo palikti šalį ir šiuo metu reziduoja JAV.
Kokios Bažnyčios Nikaragvoje persekiojimo priežastys? Jų reikia ieškoti dar praėjusio amžiaus antrojoje pusėje, kai Nikaragvoje įsivyravo marksizmo ir komunizmo įkvėptas režimas. Jis atėjo žadėdamas išspręsti įvairias neteisingumo, nelygybės, skurdo problemas, bet pateikė tik dar vieną istorijos pavyzdį, kaip išsilaisvinimo vėliavą nešę revoliucionieriai tampa į valdžią įsitvėrusiais autokratais, kurie save laiko nepakeičiamais. Nikaragvoje tai jau ketvirtą dešimtį metų nuo politinės scenos nenulipantis Danielius Ortega.
Jei 20-ojo amžiaus antrojoje pusėje Bažnyčia Nikaragvoje buvo persekiojama todėl, kad komunizmo ideologijos šviesoje ji buvo pateikiama kaip ankstesnio išnaudotojiško režimo ramstis, tai šiandien ji persekiojama ir todėl, kad tai vienas iš nedaugelio Nikaragvoje likusių balsų, kurie šiandien kritikuoja režimo vykdomą blogį: represijas prieš opoziciją, konstitucijos nepaisymą, mėginimus atimti pačios Bažnyčios kalbėjimo ir veikimo laisvę.
Po Matagalpos vyskupo R. Alvarezo arešto Nikaragvos vyskupų konferencija paskelbė pranešimą, kuriame informuoja, kad ganytojas nuvežtas į Nikaragvos sostinę Managvą ir laikomas namų arešto sąlygomis. Kartu su juo areštuoti kiti aštuoni asmenys, dvasininkai ir pasauliečiai, laikomi viename iš nacionalinės policijos kompleksų. Managvos arkivyskupui kardinolui Leopoldui Brenesui leista susisiekti su areštuotu vyskupu.
Nikaragvos vyskupai pažymi, kad dėl vyskupo arešto kenčia visa krašto Bažnyčia, kuri yra vienas kūnas. Kita vertus, šį skausmą ji priima taip, kaip rašė kolosiečiams apaštalas Paulius: „Dabar aš džiaugiuosi savo kentėjimais už jus ir savo kūne papildau, ko dar trūksta Kristaus vargams dėl jo Kūno, kuris yra Bažnyčia“ (Kol 1, 24).
Situaciją Nikaragvoje neabejingai stebi kitų kraštų katalikų bendruomenės ir ganytojai: įvairius pareiškimus po vyskupo R. Alvarezo arešto paskelbė vyskupų konferencijos iš viso pasaulio. Gerbti demokratinę erdvę, užtikrinti demokratines teises ir laisves, įskaitant Bažnyčios, paragino ir Jungtinių Tautų Organizacijos generalinis sekretorius Antonio Guterresas. (RK / Vatican News)
