Pasaulio Bažnyčių taryba. Trečiadienį prasideda Karlsrūhės asamblėja
Asamblėja yra aukščiausias PBT valdymo organas – joje dalyvausiantys per 4 000 delegatų, atstovaujantys 352 Bažnyčioms visame pasaulyje, sudaro įvairiausią tokio dydžio krikščionių asamblėją pasaulyje.
Atidarymo dieną į asamblėją kreipsis Vokietijos prezidentas F.-W. Steinmeieris ir Badeno-Viurtenbergo žemės ministras pirmininkas W. Kretschmannas, taip pat Vokietijos žydų ir musulmonų bendruomenių atstovai – prof. Barbara Traub, Vokietijos žydų tarybos prezidiumo narė, ir Erolas Pûrlû, Vokietijos imamas ir musulmonų tarybos koordinacijos atstovas.
Kun. Ioanas Sauca, rumunų ortodoksų dvasininkas ir PBT generalinis sekretorius, pasidalijo džiaugsmu, jog asamblėją dalyvavimu pagerbs Vokietijos prezidentas, religijų lyderiai ir daugelis kitų. I. Sauca sakėsi laukiąs „jų indėlio, apmąstymų ir nuostatų kartu nagrinėjant daugybę pasaulio iššūkių, kuriuos visus apima Kristaus meilė mūsų laikams“.
„Pagrindinės Karlsrūhės asamblėjos temos bus klimato kaita, rasizmas, karas ir taika. Dalyvaus daugiau kaip keturi tūkstančiai žmonių – vos ne visas pasaulis atvyksta į Karlsrūhę. Viliuosi, kad asamblėja liudys troškimą siekti susitaikymą pasaulyje, vienybę ir taiką“, – pareiškė Heike Springhart, Badeno (Vokietija) evangelikų vyskupė.
1948 metais įkurta PBT vienija bažnyčias, konfesijas ir bendruomenes daugiau kaip 120 pasaulio kraštų, atstovauja per 580 milijonams krikščionių – ortodoksų, anglikonų, baptistų, liuteronų, metodistų ir reformatų Bažnyčioms, taip pat daugeliui nepriklausomų bažnytinių bendruomenių visuose žemynuose.
Asamblėja, būdama aukščiausias tarybos valdymo organas, renka tarybos centrinį komitetą ir pirmininkus, peržiūri Tarybos darbą, nustato gaires, rengia pareiškimus, keičia įstatus, nustato finansines gaires.
Asamblėja yra vienintelė proga visiems delegatam susirinkti į vieną vietą viešai maldai ir posėdžiams, kad permąstytų ir patikslintų savo įsipareigojimus dėl regimos visų krikščionių vienybės siekio ir visų bendro liudijimo.
Nuo Rusijos sukelto karo pradžios PBT ne kartą ragino jį nutraukti. Kilus maisto krizei dėl Rusijos Ukrainoje deginamo derliaus, nusavinamų Ukrainos grūdų ir kliudymo juos išgabenti, PBT atkreipė dėmesį į Rusijos karo poveikį maisto saugumui visame pasaulyje. Rusijos karas su Ukraina yra labai rimtas smūgis aprūpinimo maistu sistemų stabilumui, pareiškė PBT.
PBT generalinio sekretoriaus kun. Ioano Saucos vadovaujama delegacija rugpjūčio pradžioje lankėsi Ukrainoje. Vizito metu I. Sauca užtikrino viso pasaulio krikščionių Bažnyčių solidarumą su Ukrainos žmonėmis ir tarėsi dėl Ukrainos Bažnyčių atstovų dalyvavimo Karlsrūhės asamblėjoje. Aptardamas vizitą Ukrainoje ir susitikimus su valstybės ir religijų atstovais, kun. I. Sauca patikino, kad svarbu Ukrainos Bažnyčių atstovams dalyvauti Karlsrūhės asamblėjoje. Tai bus proga Ukrainos žmonėms kreiptis į pasaulio krikščionis ir jų bendruomenes, kartu melstis už karo pabaigą ir už teisingos taikos atkūrimą Ukrainoje.
Karlsrūhės asamblėja bus 11-oji Pasaulio Bažnyčių tarybos generalinė asamblėja. Paskutinė tokia 2013 metais įvyko Busane, Pietų Korėjoje.
Priminsime, kad Katalikų Bažnyčia nėra PBT narė, tačiau su šia organizacija bendradarbiauja įvairiose srityse ir kai kuriose komisijose dalyvauja kaip visateisė narė. Ekumeninio bendradarbiavimo ašis yra „Mišri darbo grupė“, įsteigta 1965 m., turinti 20 narių, po pusę skiriamų PBT ir Šventojo Sosto Krikščionių vienybės dikasterijos.
2018 m. popiežius Pranciškus lankėsi PBT būstinėje Ženevoje jos įkūrimo 70-ųjų metų proga. Tą kartą Romos vyskupas kvietė niekada neužmiršti, kad „šią ekumeninę kelionę tebelydi dar prieš jos pradžią liudytas kraujo ekumenizmas, kuris skatina žengti pirmyn“. Anot Pranciškaus, „problematiška, kai krikščionys atrodo abejingi tiems, kuriems reikia pagalbos. Viešpats, gerasis žmonijos samarietis, vertins mus pagal mūsų meilę artimui. Todėl klauskime savęs: ką galime padaryti kartu?“. (SAK / Vatican News)
