Kazachstanas ir geopolitinė pusiausvyra etninių grupių ir religijų kryžkelėje
Popiežius aplankė šalį, kurioje vyksta demokratinės permainos, o santykiai su kaimyninėmis valstybėmis pažymėti fundamentalizmo baime.
Įsikūręs tarp Rusijos, su kuria ribojasi visa šiaurinė dalis, Kinijos rytuose, Kirgizijos, Uzbekistano, Turkmėnistano pietinėje dalyje ir didžiulio Kaspijos ežero vakaruose, Kazachstanas užima didžiulę teritoriją – tiek pat, kiek visa Vakarų Europa.
Ilgą laiką Kazachstanas priklausė Rusijos imperijai, o vėliau, iki 1991 m., – Sovietų Sąjungai. Dešimtajame dešimtmetyje valdžia laipsniškai sutelkta prezidento Nursultano Nazarbajevo, ankstesnio sovietinio režimo pareigūno, rankose, kuris išliko prie šalies vairo iki 2019 m., kol perleido valdžią Kasymui Žomartui Tokajevui. Jei šalies viduje Nazarbajevas vykdė autoritarinę politiką, tai tarptautiniu lygmeniu jis siekė palaikyti gerus santykius tiek su kaimyninėmis šalimis, ypač su Rusija ir Kinija, tiek su Iranu, Turkija, Europos Sąjunga bei JAV. Bendradarbiavimas su netoliese esančia milžine Kinija taip sustiprėjo, kad kaip tik Pasaulinių ir tradicinių religijų lyderių kongreso dienomis (rugsėjo 14–15 d.) Kazachstane lankėsi Kinijos prezidentas Xi-Jinpingas.
Žvelgiant į religinę panoramą, Kazachstane visada buvo akcentuojamas tautų ir religijų sambūvis. Kaip Italijoje leidžiamame žurnale „Mondo e Missione“ („Pasaulis ir misija”) rašo žurnalistė Chiara Zappa, lygiagrečiai dėmesio skyrimui dialogui vykdoma ir galimo smurtinių islamo radikalų grupių iškilimo kontrolė. Dideliuose miestuose į religiją žvelgiama formaliau, ji ne taip įsišaknijusi kasdieniame gyvenime, o kaimo vietovės yra labiau tradicionalistinės ir į jas visų pirma orientuoti veiksmai, kuriais siekiama pašalinti bet kokią riziką. „Susirūpinimą kelia tai, kad daugėja fundamentalistų, kilusių iš Afganistano, kaip atsitiko Pakistane“, – rašo Ch. Zappa.
Stengiamasi akcentuoti, kad dialogas ir brolybė kyla iš apačios ir iš konkretaus žmonių gyvenimo. Tai yra raktas į darnios socialinės struktūros ryšius, pabrėžia žurnalistė. Kai veiksmai, kylantys iš visuomenės apačios, dera su lyderių veiksmais, vaisiai būna geresni. Tad šiame kontekste vyko Pasaulinių ir tradicinių religijų lyderių kongresas, kuris Nur Sultane subūrė virš šimto delegacijų iš 50 šalių ir kuriame dalyvavo popiežius. „Visada pasitikiu, kai siekiama puoselėti susitikimo kultūrą ir tokias iniciatyvas vertinu palankiai. Tiesa, kartais lyderiams nepavyksta įtraukti plačiųjų visuomenės sluoksnių į savo pastangas, tačiau išlieka stipri simbolinė vertė“, – apibendrina „Mondo e Missione“ žurnalistė Chiara Zappa.
(DŽ/Vatican News)
