Tarptautinių santykių pagrindu neturi būti baimė
Dabartiniu didžiulio neužtikrintumo metu, kai pasaulis, rodos, atsidūrė kryžkelėje, o branduolinių ginklų panaudojimo grėsmės šešėlis vėl pakibo virš mūsų, Šventasis Sostas ragina visas tautas nutildyti ginklus ir nenuilstamai šalinti konfliktų priežastis dialogu ir derybomis, sakė Vatikano diplomatas, minėdamas konfliktus ir karus pasaulyje, iš kurių išsiskiria karas Ukrainoje.
Pasak jo, kai kalbama apie dialogą, kalbama apie kritišką, racionalų ir objektyvų mąstymą, kuris padeda atmesti klaidingus įsitikinimus ir nusistatymus. Dialogas yra procesas, leidžiantis įtvirtinti žmonių sambūvio pagrindus, nustatyti ir skatinti bendrąjį gėrį, pripažįstant ir visapusiškai gerbiant skirtumus. Dialogo centre turi būti žmogaus orumo užtikrinimas.
Tada taps įmanoma atsisakyti to, ką popiežius Pranciškus vadina baimės mentalitetu, kuris vyrauja ne tik tarp konflikto pusių, bet veikia visą žmoniją. Šiandien tarptautiniai santykiai yra karinės jėgos, abipusio gąsdinimo ir ginklų atsargų demonstravimo nelaisvėje. Masinio naikinimo ginklų kuriamas saugumo jausmas yra klaidinantis ir jie negali tapti tikru pagrindu taikiam žmonių šeimos narių sambūviui. Tokį gali sukurti tik solidarumo etika.
Pažanga, susijusi su Sutarties dėl branduolinių ginklų uždraudimo, pasirašytos ir Šventojo Sosto, taikymu, yra lėta, pripažino arkivyskupas P. Gallagheris. Tačiau negalima pasiduoti pagundai prarasti viltį ir nuleisti rankas dėl nesėkmių. Turime dėti visas pastangas, kad būtų išlaikyta ir stiprinama tarptautinė ginklų kontrolė, mažinama branduolinių ginklų keliama grėsmė ir tuo pat metu sudaromos sąlygos visiems žmonėms, įskaitant gyvenančius besivystančiuose kraštuose, naudotis branduolinėmis technologijomis taikiais tikslais – sveikatos apsaugos, maisto gamybos ir daugelyje kitų sričių. Šventasis Sostas labai vertina TATENA darbą, kuris padeda užkirsti kelią pogrindinėms branduolinių ginklų kūrimo programoms, skatina branduolinių ginklų neplatinimo ir atsisakymo principus, tuo pat metu skatina saugų ir taikų branduolinių technologijų naudojimą.
Rugsėjo 26 dieną kardinolas Pietro Parolinas dalyvavo aukšto lygio susitikime Jungtinių Tautų būstinėje, skirtame Tarptautinės branduolinių ginklų atsisakymo dienos paminėjimui.
Pasak jo, nuo vasario stebime tokio masto karą Europoje – karą Ukrainoje, kokio nebuvo matę keletas kartų. Šį karą lydi pasibjaurėtina branduolinių ginklų panaudojimo grėsmė, kuri turi pasekmių visai žmonijai ir visam tarptautiniam saugumui. „Siekis visiškai atsisakyti branduolinių ginklų yra iššūkis ir moralinis bei humanitarinis imperatyvas“, – popiežių Pranciškų citavo kardinolas P. Parolinas.
Deja, branduolinės valstybės toliau pasikliauna branduolinio atgrasymo logika, modernizuoja ir plečia branduolinius arsenalus, ignoruodamos Branduolinių ginklų neplatinimo sutarties straipsnį, numatantį priešingus veiksmus. Kol egzistuoja branduoliniai ginklai, tol neatmestina ir jų panaudojimo galimybė, kelianti grėsmę ir mūsų natūraliai aplinkai – mūsų bendriems namams ir pačiai žmonijos egzistencijai. Nors trūksta principinio susitarimo ir ryžto pasaulį išlaisvinti nuo tokios grėsmės, Šventasis Sostas viliasi, kad branduolinės valstybės gerbs kitus branduolinių ginklų kontrolės režimo komponentus, kaip kad vadinamoji neigiama saugumo garantija. Pastaroji, galima priminti, numato branduoliniais ginklais disponuojančios valstybės įsipareigojimą jais negrasinti tokių ginklų neturinčiai valstybei. (RK / Vatican News)
