Luvre steigiamas Bizantijos ir Rytų krikščioniškojo meno skyrius
Prancūzijos vyriausybės dekretas yra tik tarpinis žingsnis: apie Bizantijos ir Rytų krikščioniškojo meno skyrių Luvro muziejuje kalbama jau keletą metų, sumanymas pradėjo įgyti apčiuopiamas formas 2021 metų pavasarį ir bus plėtojamas ateinančius kelerius metus.
Pasak Luvro muziejaus pranešimo, pripažįstama, jog Bizantijos ir Rytų krikščioniškasis menas sudaro nuoseklią visumą. Naujasis skyrius padės tai išryškinti, geriau valdyti kolekcijas, jas populiarinti ir pristatyti visuomenei. Naujojo skyriaus kolekciją sudarys virš 12 000 artefaktų, apimančių geografinę erdvę nuo Etiopijos iki Kaukazo. Tiesa, ne vieną iš jų galima pamatyti ir dabar eksponuojamose kolekcijose kituose skyriuose: savo verte išsiskiria IV amžiuje Egipte įsteigto Bavito vienuolyno bažnyčios fragmentai ir ornamentai, VI–VII amžiais datuojama sidabrinė Emesos – taip praeityje vadintas šiandieninis Homso miestas Sirijoje – vaza, turbūt pagaminta Konstantinopolyje, vadinamasis Barberini dramblio kaulo bareljefas, ko gero, vaizduojantis VI amžiaus krikščionį imperatorių Justinianą ir išdrožtas jo valdymo laikais. XVII amžiuje šis bareljefas pateko į kardinolo Francesco Barberini kolekciją ir paveldėjo jo vardą. Luvro muziejaus komunikate paminima laiminančio Kristaus ikona iš lazurito akmens, pagaminta Konstantinopolyje XII amžiaus pirmoje pusėje, kadaise priklausiusi Sent Deni bazilikos, kurioje buvo laidojami Prancūzijos monarchai, lobynui. Be to, kolekcija ir toliau pildoma – Luvro muziejus nurodo, kad šių metų gegužės mėnesį įsigijo vieną seną rusišką ikoną, o visai neseniai, šių metų spalio mėnesį, – Šventojo Kapo Jeruzalėje modelį, datuojamą XVII amžiaus antra puse.
Visi šie ir kiti Luvro muziejaus turimi kūriniai bus sugrupuoti į vientisą ekspoziciją, atspindinčią Bizantijos pasaulio erdvę ir laiko tėkmę, taip pat sąsajas bei mainus su kitomis kultūromis: su Egiptu, su vėlyvuoju graikų ir romėnų pasauliu, o vėliau – su islamo pasauliu. Viena ekspozicijos dalis bus skirta bizantiško įkvėpimo meno sklaidai Rytų Europoje ir Rusijoje, slavų tautose.
Numatoma, kad Bizantijos ir Rytų krikščioniškojo meno skyriaus ekspozicija užims apie 3000 kvadratinių metrų, kūrinių aprašymai bus papildyti arba parengti iš naujo, kad muziejaus lankytojui padėtų lengviau ir geriau susipažinti su istoriniais, kultūriniais ir geografiniais kolekcijos aspektais. Numatoma, kad pirmieji lankytojai šią kolekciją galės pamatyti 2025 arba 2026 metais.
Galima pridurti, kad dešimties lankomiausių muziejų dešimtuke Luvras užima pirmąją vietą ir 2018 metais viršijo rekordinį 10 milijonų lankytojų per metus skaičių, 2019 metais jį aplankė 9,6 milijono lankytojų. Pandemija privertė muziejų kuriam laikui užsidaryti, o 2021 metais jį aplankė beveik trys milijonai lankytojų. Vis dėlto nereikia abejoti, kad ateinančiais metais šie statistiniai duomenys smarkiai išaugs.
Vatikano muziejai, kuriuos 2019 metais aplankė kone 7 milijonai lankytojų, taip pat priklauso lankomiausių pasaulio muziejų dešimtukui. (RK / Vatican News)
