Prieš 75 metus pradėta studijuoti Kumrano rankraščius

1947 m. balandžio mėnesį jaunas beduinų piemuo atsitiktinai aptiko urvą maždaug už kilometro nuo Kumrano – vietovės netoli Negyvosios jūros. Urve jis surado keletą molinių indų, į kuriuos buvo sudėti į drobę suvynioti ritiniai. Kiek vėliau beduinai kelis iš olos paimtus ritinius pardavė Betliejaus turgaus pirkliui. Palaipsniui ėmė sklisti garsas apie atradimą. Jeruzalės universiteto archeologas profesorius Eliezeras Lipa Sukenikas 1947 m. lapkričio 29 d. nuvyko į Betliejų pas pirklį, į kurį kreipėsi beduinai, apžiūrėjo iš urvo paimtus indus su ritiniais ir visus juos nupirko. Taip prasidėjo Kumrano ritinių tyrimų istorija.

1948 m. balandžio 12 d. britų dienraštyje „Times“ pasirodė pirmasis straipsnis apie sensacingą radinį. 1949 m. Kumrane prasidėjo archeologiniai kasinėjimai, iki šeštojo dešimtmečio pabaigos buvo surasta vienuolika urvų su kitais ritiniais ir jų fragmentais.

Kumrano ritiniai – tai neįkainojamos vertės judaizmo ir ankstyvosios krikščionybės liudijimai. Ritiniuose buvo surasti Biblijos fragmentai, antikos autorių, tokių kaip Plinijus, tekstai, taip pat liudijimai apie religinę bendruomenę, vadinamą esenais, gyvenusią Kumrane. Iš viso surasta apie 30 000 fragmentų hebrajų, aramėjų ar graikų kalbomis, datuojamų nuo 300 m. pr. Kr. iki 100 m. po Kr. Dauguma ritinių šiuo metu yra Izraelio muziejuose ir mokslinių tyrimų institucijose. (jm / Vatican News)