Abu Dabyje duris atveria „Abraomo namai“
„Tikėjimas skatina tikintįjį įžvelgti kitame brolį, kurį dera palaikyti ir mylėti“, – byloja pirmoji 2019 metų vasario 4 d. Abu Dabyje pasirašyto Dokumento apie žmogiškąją brolybę dėl pasaulinės taikos ir taikaus sambūvio pasaulyje eilutė. Dokumente pabrėžiama asmenų laisvė, moterų teisės, pasmerkiamas religinis ekstremizmas, kritikuojamos tos pasaulio nuostatos, dėl kurių daugybė žmonių kenčia skurdą ir karą, o taip pat kviečiama „siekti susitaikinimo ir brolybės tarp visų tikinčiųjų, taip pat tarp tikinčiųjų ir netikinčiųjų, tarp visų geros valios žmonių“.
Jungtinių Arabų Emyratų valdžia, norėdama pabrėžti didelę Dokumento apie žmogiškąją brolybę vertę religijų ir kultūrų dialogui – tapusiu ir vasario 4 d. minimos JTO Tarptautinės žmonių brolybės dienos pagrindu – užsibrėžė pastatyti „Abraomo namus“.
Architektūrinį konkursą laimėjo pasaulyje žinomo architekto Davido Adjaye, gimusio ganiečio diplomato šeimoje ir gyvenančio tarp Londono ir Niujorko, studija. Pagal jo sumanymą dideliame sode pastatyti trys kubo formos pastatai – mečetė, sinagoga ir bažnyčia, išorėje ir viduje pasižymintys moderniosios architektūros linijomis, o ketvirtoji komplekso erdvė tarnaus kaip bendra ekspozicijų ir renginių vieta. Visai šalia „Abraomo namų“ yra dar du akį traukiantys objektai – modernusis Abu Dabio Luvras, susijęs su Paryžiaus Luvro muziejumi, ir dar statomas Abu Dabio Guggenheimo muziejus, susietas su to paties vardo muziejumi Niujorke.
Pasak architekto Davido Adjaye, šviesiomis ir vertikaliomis linijomis jis norėjo perteikti religijų išmintį, grynumą. Trys monumentalūs statiniai yra vienodos kubo formos: tuo norėta pabrėžti monoteistinių religijų bendrumą – visos dalijasi Abraomo paveldu, turi bendrų nuostatų ir vertybių. Nėra vieno išsiskiriančio, kitus užgožiančio pastato, bet trijų pastatų harmonija viename sode – tuo norėta įkūnyti žmonių brolybės, laisvės, atvirumo, tolerancijos, kaimynystės viename Dievo pasaulyje idėją, pabrėžtą popiežiaus ir didžiojo imamo dokumente, priešingą minčiai, jog religinės bendruomenės pasmerktos neapkęsti viena kitos. Kita vertus, kiekvieno statinio – bažnyčios, mečetės ir sinagogos – linijų struktūra ir harmonija yra skirtingos, pabrėžiančios jų savitumą. Gerbiant visų trijų monoteistinių religijų tradicinę architektūrą, mečetė atgręžta į Meką, sinagoga – į Jeruzalę, o bažnyčios altorius pastatytas prie rytinės sienos, atgręžtas į tą pusę, iš kur kyla saulė, Išganytojo ir jo išganymo simbolis. Galima pridurti, kad „Abraomo namų“ sinagoga yra pirmieji moderniaisiais laikais Jungtinių Arabų Emyratuose iškilę žydų maldos namai, sumanyti ir pastatyti kaip tokie. Statinių vidus yra pritaikytas krikščionių, musulmonų ir žydų bendruomeninės maldos būdams ir tradicijoms. Mečetei yra suteiktas vieno iš Dokumento apie žmogiškąją brolybę signataro imamo al Tayyebo vardas, bažnyčiai – Šv. Pranciškaus, visų žmonių broliu norėjusio būti šventojo iš Asyžiaus, vardas, primenančiu ir jo vardą, o kartu įsipareigojimą dėl žmonių brolybės ir taikos priėmusį popiežių Pranciškų. Sinagoga dedikuota Mošei ben Maimonui, garsiam viduramžių žydų mąstytojui, islamo ir senovės graikų minties žinovui: per jo darbus Aristotelis pasiekė Šv. Tomą Akvinietį ir kitus to laikotarpio mąstytojus, palikusius ryškių pėdsakų krikščioniškosios Europos kultūroje.
Pranešama, kad nuo kovo 1-osios dienos „Abraomo namų“ kompleksas atvers duris plačiajai publikai. Tarp jo veiklos koordinatorių – ir Aukštasis žmonių brolybės komitetas, sudarytas iš trijų monoteistinių religijų atstovų, tarp kurių – už tarpreliginį dialogą atsakingas kardinolas Miguelis Ayuso Guixotas, Egipto koptų katalikų kunigas Yoannis Lahzi Gaidas, buvęs popiežiaus Pranciškaus asmeninis sekretorius. (RK / Vatican News)
