Daugiau nei 360 milijonų krikščionių pasaulyje yra diskriminuojami

Nors skaičiai iš esmės nepasikeitė, palyginti su praėjusiais metais, 2022-ieji buvo blogesni metai krikščionims visame pasaulyje dėl stiprėjančio smurto, diskriminacijos ir atskirties lygio, teigiama ataskaitoje, kurią paskelbė „Open Doors“, monitoringo grupė, kuri atstovauja krikščionims.

Ataskaitoje, kuri buvo pristatyta Italijos parlamente, išvardytos penkiasdešimt šalių, kuriose krikščionys patiria persekiojimą. Remiantis pateiktais duomenimis, daugiau nei 360 milijonų krikščionių dėl savo tikėjimo yra persekiojami ir diskriminuojami. Panašūs skaičiai užfiksuoti ir pernai. Tačiau penkiasdešimtyje rizikos šalių rodikliai blogėja.

Šiaurės Korėja vėl pasirodo kaip priešiškiausia vieta krikščionims gyventi dėl 2021 m. priimto naujojo „Įstatymo prieš reakcingą mąstymą“, dėl kurio padaugėjo suėmimų. Krikščionys visiškai neturi laisvės, o jei sužinoma, kad tikintysis praktikuoja tikėjimą,  jam gresia darbo stovykla ar net mirtis. Net Biblijos turėjimas yra rimtas nusikaltimas ir yra griežtai baudžiamas.

Ankstesnėje ataskaitoje sąrašo pirmoje vietoje buvo Afganistanas po Talibų atėjimo į valdžią 2021 m. rugpjūtį. Dabar jis atsidūrė devintoje sąrašo vietoje, tačiau ne dėl pagerėjusios situacijos, o dėl paprastos priežasties, kad dauguma krikščionių pabėgo iš Afganistano. Perėjimas iš islamo į kitą tikėjimą Afganistane baudžiamas mirtimi. Todėl maža vietinė krikščionių bendruomenė yra priversta gyventi slaptai.

Po Šiaurės Korėjos sąraše rikiuojasi Somalis, Jemenas, Eritrėja, Libija, Nigerija, Pakistanas ir Iranas.

Nigerija. Viena didžiausią susirūpinimą keliančių šalių yra Nigerija, kur krikščionys yra Boko Haram sukilėlių, musulmonų fulani piemenų genties taikiniai, kaip kad pastaruoju metu nuskambėjusiu tragišku atveju Minos vyskupijoje, kai vienas kunigas nežinomų užpuolikų buvo sudegintas, o kitas sužeistas.

Pagal pateikiamus duomenis, 2022 m. nužudytų krikščionių skaičius šiek tiek sumažėjo – nuo ​​5 621 iki 5 898. Be to, užpultų ar uždarytų bažnyčių skaičius sumažėjo daugiau nei per pusę nuo daugiau nei penkių tūkstančių 2021 m. iki kiek daugiau nei dviejų tūkstančių pernai. Kinija suvaidino svarbų vaidmenį sumažinant šį skaičių – tūkstantis incidentų, palyginti su trimis tūkstančiais praėjusiais metais.

Kita vertus, 2022 m. drastiškai padaugėjo krikščionių pagrobimų – nuo ​​3 829 iki 5 259. Beveik penki tūkstančiai įvykdyti trijose šalyse: Nigerijoje, Mozambike ir Kongo Demokratinėje Respublikoje, kur pastarosiomis dienomis islamistai prisiėmė atsakomybę už išpuolį prieš sekmininkų bažnyčią rytiniame Kongo Kasindi mieste, per kurį žuvo 14 žmonių, o 39 buvo sužeisti.

„Open Doors“ duomenimis, keliose pasaulio šalyse buvo užpulta dešimtys tūkstančių krikščionių ir užregistruota beveik 30 000 incidentų.

Indijoje, kur induistų nacionalistų vyriausybė apribojo kitų tikėjimų atstovų teises, 1 750 krikščionių buvo suimti be teismo. Atvirą priekabiavimą dažnai lydi subtilesnis spaudimas, įskaitant kasdienę prievartą darbo vietose, mokykloje, viešosiose įstaigose. Nors ir sunku konkrečiai įvertinti, tai daro didelį poveikį bendruomenėms ir prisideda prie krikščionių persikėlimo šalies viduje ir tarptautiniu mastu.

Tai ypač akivaizdu Artimuosiuose Rytuose ir Sahelio regione Afrikoje dėl džihadistų veikimo, taip pat Irane ir Mianmare, kur po karinio perversmo 2021 m. vasario mėn. chuntos kariuomenė nusitaikė į bažnyčias. Paskutinis incidentas įvyko sausio 15 d., kai buvo sudeginta istorinė katalikų bažnyčia Chan Thar kaime, Mandalajaus vyskupijoje.

„Open Doors“ teigimu, kai kuriose šalyse krikščionių perkėlimas dažnai yra apgalvota strategija, kuria siekiama, kad krikščionių regione nebeliktų.

Kitos siaubingos, bet užslėptos persekiojimo formos yra taikomos prieš krikščiones moteris: tūkstančiai tampa išprievartavimų aukomis, siekiant sugėdinti jų šeimas ir bendruomenes, arba priverstinai ištekinamos siekiant priverstinio atsivertimo į islamą.

Ataskaitoje užfiksuota tik dalis atvejų: daugiau nei 2 000 išprievartavimų ir 717 priverstinių santuokų. Tačiau tai tik ledkalnio viršūnė, nes dėl socialinių ir kultūrinių priežasčių apie daugumą atvejų valdžios institucijoms nepranešama. Dėl šios priežasties „Open Doors“ pastaraisiais metais atskirai tiria su lytimi susijusį religinį persekiojimą.

(DŽ/Vatican News)