Karas labai keičia Ukrainos religinį kraštovaizdį
Austrijos ir Ukrainos akademikai, karo apžvalgininkai ir žmogaus teisių veikėjai tarpdisciplininiame simpoziume aptarė įvairius karo poveikio religijoms aspektus, pradedant nuo pačių akivaizdžiausių: Rusijos kareiviai nuo karo prieš Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. sunaikino ar apiplėšė per 500 bažnyčių ir koplyčių, kankino ar pagrobė keletą dvasininkų ir religinių bendruomenių vadovų. Ypač sunki situacija okupuotame Kryme. Be lotynų ir graikų apeigų Katalikų Bažnyčios, ypač nukentėjo Jehovos liudytojai, evangelikų bendruomenės ir musulmonai, visų pirma Krymo totoriai. Apie 900 iš 2100 Kryme registruotų religinių bendruomenių buvo uždraustos.
Ukrainos Graikų Katalikų Bažnyčios galva ir tėvas arkivyskupas Sviatoslavas Ševčukas per karą tapo svarbiu šalies balsu: po invazijos jis yra vienintelis Bažnyčios vadovas, kasdien per socialinius tinklus skelbiamose vaizdo žiniose komentuojantis karo teologines, etines ir pastoracines implikacijas. S. Ševčukas nuolat ragina žmones nesivadovauti neapykanta, taip pat nežeisti savo ir priešininkų orumo.
Tiek katalikų, tiek ortodoksų Bažnyčios visoje Ukrainoje dėl karo susidūrė su didžiuliais pastoraciniais iššūkiais dėl didelio aukų skaičiaus, būtinumo rūpintis gedinčiaisiais, neįgaliaisiais ir traumuotaisiais. Be to, reikia vis iš naujo gintis nuo Rusijos propagandos.
Į rusų priekaištus, jog Ukrainoje pažeidžiamos Rusijos Ortodoksų Bažnyčios teisės, atkreiptas dėmesys į tai, kad religijos laisvės principas yra įtvirtintas Ukrainos konstitucijoje. Simpoziumo dalyviai atsiribojo nuo iniciatyvų Ukrainoje uždrausti Rusijos Ortodoksų Bažnyčią, kuri yra susijusi su karą palaikančiu Maskvos patriarchatu. Pažymėta, kad reikėtų atskirti teisėtą atskirų dvasininkų persekiojimą, jei bus įrodyta, kad jie padarė nusikalstamas veikas. Simpoziumo dalyviai pritarė raginimams įsteigti karo nusikaltimų tribunolą ir prašė tarptautinės paramos įrodymams rinkti. (SAK / Vatican News)
