Sankcijos Sirijai trukdo teikti pagalbą po žemės drebėjimo
Bendrą ir itin komplikuotą padėtį po žemės drebėjimo, kaip ir gelbėjimo veiksmus Idlibe ir kitur šiaurinėje Sirijoje, ligi šiol apsunkino krituliai ir žema temperatūra. Vietoje esantys humanitarinių organizacijų, taip pat sirų katalikų pastoracijos darbuotojai, ne vienerius metus teikiantys pagalbą pabėgėliams ir palydintys kenčiančius nuo Sirijos karo, pasakoja apie katastrofišką ir chaotišką situaciją.
„Viena bėda – ne bėda“, – sako Šventosios Žemės kustodijos pranciškonas t. Hannah Jalloufas, katalikų parapijos Idlibo rajone klebonas. 70 metų sirų vienuolis prieš porą mėnesių iš popiežiaus rankų priėmė Kalkutos Motinos Teresės premiją už jo darbą su pabėgėliais. Trečiadienį kalbėdamas interviu Vatikano dienraščiui tėvas pranciškonas apgailestavo negalįs būti su savo parapijiečiais ir nedaug težinąs apie jų padėtį po žemės drebėjimo.
Jo parapija Knayeh kaime prie Turkijos sienos labai stipriai nukentėjo nuo žemės drebėjimo, ji yra netoli pirmojo galingo smūgio židinio. Parapija su 200 krikščionių šeimų Idlibo rajone yra džihadistų kontroliuojamoje zonoje. Jų, kaip ir visų kitų vietos krikščionių, bendruomeninis religinis gyvenimas suvaržytas – jis galimas nebent sienomis aptvertose bažnyčiose ar vienuolynuose.
T. H. Jalloufas pasakojo, kad žemės drebėjimas jį užklupo Damaske ir jis ligi šiol negali sugrįžti į nuolatinę gyvenamąją vietą Idlibo rajone. Jis mano negalėsiąs greitu laikui sugrįžti, nes visi keliai į šiaurę uždaryti arba sugadinti. Jis neturi ryšio su kitais pasienio regione esančiais broliais pranciškonais, tačiau iš kitų šaltinių sužinojo, kad stichija smarkiai pažeidė du pranciškonų vienuolynus – Knayeh Šv. Juozapo ir Yacoubieh Nekalčiausios M. Marijos. Jie nebetinkami naudoti.
Tame regione yra didelis žuvusių skaičius. Sako, kad mirė 800 žmonių, tarp jų daug vaikų, pasakojo klebonas. Jis sakė esąs labai nusivylęs, kad negali būti tarp savo žmonių. Jam ne mažiau rūpi likimas visų, kurie nuo karo baisumų pasitraukė į Turkiją ir pasiliko pasienio zonoje. Maždaug trečdalį Antiochijos, esančios už 40 km, gyventojų, sudaro sirai pabėgėliai.
„Bijau, kad karas ir sankcijos dar labiau atitolins pagalbą ir paramą, ypač tarptautinę, nukentėjusiems nuo žemės drebėjimo. Esame priversti apsieiti patys“, – pažymėjo Sirijos pranciškonas.
Sirijos patriarchai ir Bažnyčių vadovai bendrame pareiškime po žemės drebėjimo pareiškė, kad vakarų šalių ir organizacijų Sirijos Arabų Respublikai taikomi ekonominiai embargai ir sankcijos turi būti nedelsiant panaikinti. Jie kreipėsi į JTO ir į sankcijas Sirijai taikančias valstybes, prašydami atšaukti neteisingus ekonominius embargus ir pradėti humanitarines inciatyvas, kad kenčiantiems Sirijos gyventojams būtų suteikta pagalba. Pareiškimą, be kitų, pasirašė sirų ortodoksų Antiochijos patriarchas Ignacas Afremas II, graikų ortodoksų Antiochijos patriarchas Johannas X ir graikų katalikų melkitų Antiochijos patriarchas Youssefas I Absi. (SAK / Vatican News)
