Socialinės medijos – ne elektroninė parapija

Gavėnia – tai laikas, kai katalikai kviečiami atsigręžti į savo vidų, peržvelgti santykį su Dievu, taip pat labiau įsitraukti į sielovadines veiklas bažnyčioje, bendruomenėje, parapijoje.

Bendruomenė yra vieta, kur vyksta įvairios veiklos. Nepakanka tik pakeisti mūsų mintis ir grįžti pas Dievą, esantį mūsų viduje. Esame raginami dalyvauti veiklose, kurios padeda kurti regimą ir dvasinę Dievo šventovę. Šiandien žmonės daug kalba apie „sąveiką“, kuri atrodo patraukli ir madinga, tačiau jie nepastebi, kaip tarp krikščionių vyksta tikroji sąveika. Internetas nepamainomas daugelyje kitų veiklų, tačiau tai – tik žmonių išrastas įrankis, kuris tiesiogiai neveda į išganymą. Kunigai ir parapijų bendruomenės yra dieviški apvaizdos instrumentai. Parapija su reziduojančiu kunigu – tai Dievo suteiktas instrumentas. Asmuo, kuris metai iš metų mokėsi tarnystės, yra kitoks nei materialūs dalykai, sukurti per trumpą laiką.

Kadaise moteris, dvylika metų kentėjusi nuo kraujoplūdžio, mėgino paliesti Jėzaus drabužio kraštą. Šiandien esminis dalykas žmonėms yra prisiliesti prie regimų Bažnyčios įrankių, o ne prie kompiuterio klaviatūros ar mobiliųjų telefonų ekranų. Tie, kurie laikosi atokiai nuo parapinės veiklos ir leidžia laiką internete, lieka nutolę nuo dieviškos malonės. 

Bažnyčia pasitelkia socialines medijas tarnauti tiems, kurie fiziškai negali gauti tiesioginės prieigos prie bažnyčios veiklų. Katalikai gali naudotis socialiniais tinklais, kad praplėstų savo suvokimą apie Bažnyčią ir parodytų savo priklausymą Bažnyčiai, tačiau kiekvienam katalikui reikia suprasti, kad socialinės medijos nėra kelias, vedantis į išganymą. Sinodinė bažnyčia nesustoja ties elektronine buveine, tačiau turi eiti į vietas, kur išties atnešamas išganymas kiekvienam žmogui per pastoracines veiklas, maldą, sakramentus parapijose. Šitaip kuriame tikras bendruomenes, kurios yra ne virtualios, pilnos gyvybės ir energijos.