Jeruzalė – visų tautų maldos namai
„Kai būna daug turistų ir maldininkų, o šiuo metu jų gana daug, kone kaip priešpandeminiais laikais, tuomet būna mažiau smurto. Maldininkai yra tarsi stabilizuojantis faktorius. Kai jų nebūna, fanatikams laisvesnės rankos veikti“, – pažymėjo t. F. Pattonas, primindamas, kad dar visai neseniai, nuo sausio pabaigos būta daug antikrikščioniško smurtavimo atvejų ne vien Jeruzalėje. „Kai yra daug piligrimų, ir mums yra ramiau“, – patikino kustodas.
Dabartinę padėtį Jeruzalėje jis apibendrino kaip tam tikra prasme dramatišką, bet ir pakenčiamą. Dabartinį politinį kontekstą jis pavadino nestabiliu.
„Buvo dramatiška, kai smurtavimas ėmė dažnėti, bet kartu galėjome jį pakelti, nes mūsų, krikščionių, buvimas čia, Šventojoje Žemėje, visada buvo lydimas spaudimo“, – sakė F. Pattonas. Jis kvietė kliautis Jėzaus paraginimu: „Nebijokite!“.
„Semiamės stiprybės iš Šventosios Dvasios ir bendravimo su Jėzumi, o ne iš žmogiškų šaltinių. Nebūna šimtaprocentinio saugumo. Stengiamės, kad būtų pakankamai saugu, tačiau galime drąsiai tvirtinti, kad piligrimai nesmurtauja.“
Jis taip pat priminė, kad dabar Jeruzalėje daug musulmonų maldininkų, atvykusių ramadano proga, ir daug žydų, kurie šiomis dienomis švenčia Paschą – Perėjimo šventę.
„Šiemet daugmaž sutampa mūsų Velykos su Pascha ir ramadanu. Visi mes norime, kad Jeruzalė būtų saugi vieta šlovinimui visoms su Abraomu siejamoms religijoms. Jeruzalė yra visų žydų, krikščionių ir musulmonų širdyse, pažymėjo t. F. Pattonas. (SAK / Vatican News)
