Paieška

Kardinolas P. Prolinas Kardinolas P. Prolinas   (AFP or licensors)

Popiežiaus valstybės sekretorius Reikjavike: tikslas – teisinga taika

Negalime pasyviai susitaikyti su tuo, kad agresija prieš Ukrainą tęsiasi. Visada pirmiausia atsiminkime žmones, kurie kenčia ir žūsta, sakė popiežiaus Valstybės sekretorius kardinolas Pietro Parolinas, dalyvaudamas gegužės 16–17 dienomis Reikjavike vykusiame Europos Tarybos valstybių ir vyriausybių vadovų aukščiausiojo lygio susitikime.

Kreipdamasis į susitikime dalyvavusius prezidentus ir premjerus kardinolas visų pirma jiems perdavė popiežiaus Pranciškaus sveikinimus. Savo trumpoje kalboje kardinolas išreiškė apgailestavimą, kad dabartiniai įvykiai, visų pirma karas Ukrainoje, labai skaudžiai prieštarauja tam taikos projektui, dėl kurio buvo sukurta Europos Taryba. Karas Ukrainoje verčia konstatuoti, kad bendros politikos siekis ir daugiašalių santykių stiprinimas šiandien atrodo kaip tolimos praeities atsiminimai. Esame liudininkai apgailėtino taikos svajonės saulėlydžio. Kardinolas prašė atsiminti tą dvasią, kuri įkvėpė Europos Tarybos steigėjus ir pakartojo klausimą, kuriuo popiežius Pranciškus per savo vizitą Vengrijoje, galvodamas apie karą Ukrainoje, kreipėsi į tos šalies valdžios ir  pilietinės visuomenės atstovus bei užsienio šalių diplomatus: „Kur gi yra kūrybingos pastangos siekti taikos?!“ „Negalime pasyviai susitaikyti su tuo, kad agresijos karas kenčiančioje Ukrainoje tęsiasi, – kalbėjo kardinolas P. Parolinas per Reikjavike vykusį viršūnių susitikimą. – Visada turime atsiminti kenčiančius ir žūstančius Ukrainos žmones. Atėjo laikas imtis veiksmų ir įtvirtinti galutinę ir teisingą taiką Ukrainoje ir visose kitose vadinamosiose pilkosiose Europos zonose.“ Kardinolas patikino, kad Šventasis Sostas yra pasirengęs paremti visas pastangas dėl teisingos taikos.

Per Reikjavike vykusį Europos Tarybos viršūnių susitikimą buvo sukurtas Ukrainai padarytos žalos registras. Tai pirmas žingsnis siekiant sukurti tarptautinį kompensacijos mechanizmą Rusijos agresijos aukoms. Tačiau ne visos valstybės pritarė registro sukūrimui. Prieš balsavo Armėnija, Azerbaidžanas, Bosnija ir Hercegovina, Vengrija, Serbija ir Turkija. Bet kokiu atveju, kad ir nesulaukęs visuotinio pritarimo, Ukrainai padarytos žalos registro sukūrimas yra labai svarbus faktas, bylojantis apie tarptautinės bendruomenės pasiryžimą siekti, kad būtų atkurtas teisingumas, kuris buvo šiurkščiai pažeistas Rusijai užpuolus Ukrainą. Islandijos ministrė pirmininkė Katrin Jakobsdottir pabrėžė, kad Europos Taryba gali ir turi imtis atsakomybės šioje srityje.

Ukrainai padarytos žalos registro sukūrimą labai palankiai įvertino Reikjaviko susitikime dalyvavęs Ukrainos premjeras Denisas Šmyhalis. Pasak jo, tai pirmas svarbus žingsnis kuriant tarptautinį nuostolių atlyginimo mechanizmą, kuris padės atkurti teisingumą. Tačiau pastangų galutinis tikslas turi būti specialusis tribunolas. Tai bus visų bendras indėlis į teisingumą ir naują pasaulio saugumo sistemos kūrimą. (jm / Vatican News)

2023 gegužės 18, 12:44