Nuncijus Ukrainoje: karas neleidžia daryti to, ko reikalauja Evangelija

Arkivyskupas visų pirma kalbėjo apie sunkumus, o kartais net beviltiškas situacijas, su kuriomis jis susiduria stengdamasis vykdyti savo misiją. Jis papasakojo apie vieną konkretų įvykį praėjusiais metais. Kai buvo Rusijos valdžios buvo prašyta leisti iš Chersono apylinkių evakuoti keturias vaikų globos įstaigas, tas prašymas sulaukė visiškai kitokios baigties. Vaikai buvo išvežti į Rusijos gilumą, toli nuo savo tėvynės, be galimybės gyventi savo kultūroje ir bendrauti savo gimtąja kalba. Nuncijus paminėjo ir kitą atvejį. Pernai kovo mėnesį jis ir popiežiaus išmaldininkas kardinolas Konradas Krajewski stengėsi nuvykti į Mariupolį, padėti evakuoti gyventojus ar bent jau nuvežti jiems maisto ir vandens. Tačiau jam kaip kunigui, vyskupui, popiežiaus atstovui nebuvo leista to padaryti. Tai reiškia, sakė nuncijus, kad šio karo sąlygomis neįmanoma vykdyti Evangelijos, neįmanoma daryti to, ką sako Jėzus. Neleidžiama ir lankyti kalinių. Kaip žinoma, okupuotose teritorijose jau nebėra likę katalikų kunigų. Kai kurie buvo išvaryti, kiti buvo uždaryti į kalėjimą. „Aš neturiu galimybės jų aplankyti, – sakė nuncijus. – Negaliu lankyti kalinčiųjų, pagirdyti ištroškusių, pamaitinti alkanų...“

Apibūdindamas dabartinę padėtį popiežiaus diplomatinis atstovas pabrėžė, kad ne tik žmogiškosios pastangos yra būtinos siekiant teisingos taikos, bet taip pat svarbu melsti Dievo paramos. Rusija nenori nieko girdėti. Todėl popiežiškasis nuncijus Ukrainoje ragino ne tik stengtis suprasti užpultos valstybės realijas ir organizuoti taikos iniciatyvas, bet ir ištvermingai melsis. (jm / Vatican News)