Popiežiui gaminamame krėsle – degusios Paryžiaus katedros medis
„Aš gerai žinau, ką reiškia sėdėti neįgaliojo vežimėlyje“, – sako 31 metų amžiaus Paulas. Jis pats juo naudojasi nuo 2013 metų, o į vežimėlį, po nelaimingo atsitikimo, jį pasodino paraplegija, abiejų kojų paralyžius. Priešingai nei galima būtų manyti, jaunas vyras nėra patyręs amatininkas. Jis baigė, pasakojama Paryžiaus arkivyskupijos interneto svetainėje paskelbtame interviu, inžinerijos studijas ir, nors visada jautė trauką rankų darbui su medžiu, jo ėmėsi visai neseniai. Pasak jaunojo vyro, iki konkrečių žingsnių atvedė kelios aplinkybės.
Visų pirma, vis stiprėjantis jausmas, kaip įprastiems ir standartiniams metaliniams neįgaliųjų vežimėliais trūksta ne vien patogumo, bet ir estetikos bei orumo. O 2019 metų vizitas Indijoje leido pamatyti, kad daugeliui tenykščių ligonių ir toks vežimėlis būtų prabanga, palyginus su tomis priemonėmis, kuriomis jie naudojasi. Pasak Paulo de Livrono, iš šios kelionės jis grįžo suvokdamas, kaip trūksta visiems prieinamų, gražių ir patogių vežimėlių. Tačiau ką gali padaryti jis, Paryžiaus pašonėje gyvenantis vienas žmogus?
Kitas lūžio taškas buvo pandemijos laikotarpis, atėmęs įprastą gyvenimo ritmą ir paskatinęs sukti galvą apie tai, ką galima nuveikti. Taip, be kitų dalykų, gimė individualaus ir pagal poreikius pritaikomo vežimėlio žmonėms su negalia projektas, o 2022 metų pavasarį Paulas, naudodamas paprastus instrumentus, pats pagamino pirmąjį jo prototipą iš medžio. Tada antrą ir trečią, jau nedidelėse staliaus dirbtuvėse. Labiau nei į neįgaliojo vežimėlius jo gaminiai panašūs į elegantiškus krėslus su ratukais, juos jis ir pats pradėjo naudoti. Tuoj pat pajuto pasikeitimą – ne tik patogumo, bet ir kitų žmonių žvilgsnių: tarsi būtų apsirengęs gražiais, šventiniais rūbais.
Tačiau, tęsia Paulas, pasigaminus keletą vežimėlių sau, prireikė iššūkio ir motyvacijos. Galbūt galėtų pagaminti vežimėlį kažkam kitam, pagal jo sudėjimą ir poreikius? O tada atėjo drąsi mintis – kodėl ne popiežiui Pranciškui, kuris pastaraisiais metais taip pat naudojasi standartiniu neįgaliojo vežimėliu? Po kelių Apvaizdos lemtų susitikimų Paulas de Livronas 2023 gegužės mėnesį atsidūrė Romoje, bendrojoje audiencijoje, po kurios, sveikindamas audiencijos dalyvius, prie jo minutei priėjo ir popiežius Pranciškus.
„Šventasis Tėve, esu prancūzų inžinierius, gaminantis medinius neįgaliųjų vežimėlius, tokius kaip šis, kuriame sėdžiu. Mano tikslas – sukurti kokybišką neįgaliųjų vežimėlį nedidelių galimybių žmonėms. Esu čia, kad paprašyčiau jūsų sutikti būti mano projekto globėju ir 2023 metų rugsėjį, kai atvyksite į Prancūziją, priimti jums pagamintą neįgaliojo vežimėlį“, – paskubėjo ištarti Paulas, įteikdamas popiežiui ir nedidelį, rankoje telpantį savo vežimėlio modelį. „Aš sutinku“, – pasakė jam popiežius.
Gavęs šį sutikimą, Paulas de Livronas ėmėsi įgyvendinti kitą sumanymą, taip pat jau glūdėjusį jo mintyse: krėslo popiežiui Pranciškui gaminime panaudoti nuo didžiulio gaisro nukentėjusių Notre Dame de Paris – Paryžiaus Dievo Motinos katedros stogo konstrukcijų medį. Iš jo, pasak inžinieriaus, jis norėjo pagaminti krėslo ranktūrius. Galima priminti, kad ekspertų vertinimais katedros stogui buvo panaudota apie 1300 didesnių ir mažesnių ąžuolų, kurie, jei augtų vienoje vietoje, užimtų apie 21 hektaro plotą. Didžioji dalis stogo konstrukcijų siekė XIII amžių.
Paulas de Livronas paprašė būti priimtas Paryžiaus arkivyskupo Laurento Ulricho, kuris, pasak jo, labai palankiai įvertino jo sumanymą ir jį padrąsino. Tokiu būdu jo rankose atsidūrė du apdegę, anglimis pasidengę katedros sijų gabalai. Pasak Paulo, jų panaudojime galime įžvelgti daug simbolikos. Paryžiaus Dievo Motinos katedros stogo konstrukcijų ąžuolai augo XII–XIII amžiais: tuo laikotarpiu, kai gyveno šv. Pranciškus Asyžietis, iš kurio popiežius pasiskolino vardą ir įkvėpimą kalbėti, kaip kad enciklikoje Laudato Si’ apie mūsų bendrus namus, apie gamtos dovanas. Šilumą skleidžiantis medis – viena iš tokių. Kitas svarbus simbolinis akcentas – apanglėjusi medžio sija, katedrą nusiaubusios nelaimės liudininkė, bus centimetras po centimetro nuvalyta ir taps kito – naujo – daikto dalimi, įgis kitą funkciją, pradės naują gyvenimą. Panašiai ir audrų krečiama Bažnyčia Prancūzijoje nori žvelgti į ateitį su viltimi.
Nors didžiąją darbo dalį padarys jis pats, pažymi Paulas de Livronas, jam taip pat teks pasikviesti į pagalbą kitų amatininkų ir keliauti. Jis taip pat nori internete ar parodose plačiau pristatyti savo gražaus ir patogaus neįgaliojo vežimėlio modelį. Kadangi visa tai kainuoja, prancūzas pasinaudojo viena internetine sutelktinio rėmimo platforma, kviesdamas paremti jo sumanymą. Šiuo metu kone 700 aukotojų paaukojo šiek tiek daugiau nei 22 000 eurų: pasak Paulo, kas liks nuo krėslo popiežiui, bus skirta ateities planams ir svajonėms. O jos nėra mažos – būtų puiku, svajoja jaunas vyras, jei sumanymais susidomėtų didelis gamintojas. (RK / Vatican News)
