20 Ukrainos paveldo objektų įtraukta į specialų UNESCO sąrašą
UNESCO pranešime paaiškinama, kad Ukrainos kultūros objektų įrašymas į sustiprintos apsaugos sąrašą užtikrins didesnį imunitetą, o taip pat didesnes galimybes teisiškai persekioti tuos, kurie padarys jiems žalą, kaip yra įsipareigota atitinkamus protokolus pasirašiusių 87 valstybių.
„Praėjus pusantrų metų nuo invazijos pradžios, stebime nerimą keliantį išpuolių prieš Ukrainos kultūros paveldą skaičiaus didėjimą. Siekiant išvengti nepataisomos žalos bendram žmonijos paveldui, reikia imtis daugiau veiksmų, o šiandienos rezultatai – tai ryžtingas žingsnis teisinga linkme“, – pareiškė UNESCO pareigūnas Ernesto Ottone.
UNESCO interneto svetainėje taip pat pristatomas 287 kultūros objektų sąrašas, kuriems padarytą žalą – nuo langų išmušimo ar bombų skeveldrų paliktų ženklų iki visiško sugriovimo – ši JTO agentūra yra patikrinusi ir patvirtinusi. 2022 vasario 24-osios – 2023 rugsėjo 6 dienos laikotarpį apimančiame sąraše yra įrašyta 120 religinės paskirties pastatų, 27 muziejai, 107 istorinės ir meninės vertės pastatai, 19 paminklų, 13 bibliotekų, vienas archyvas. Galima priminti, kad Rusijos kariuomenės paleistos raketos smogė istoriniams Kyjivo, Lvivo, Chersono, Odesos senamiesčiams.
Pačios Ukrainos kultūros ministerijos parengtame ir paskelbtame Rusijos nusikaltimų Ukrainos kultūrai sąraše minima žala 553 kultūriniams ir paveldo objektams. Reikia pridurti, kad dabartinės invazijos metu okupuotų teritorijų muziejų kolekcijos buvo išgabentos į Krymą ar dar toliau. Pavyzdžiui, iš okupuoto Melitopolio miesto muziejaus buvo išvežta labai vertinga skitų, XVIII amžiuje prieš Kristų – II amžiuje po Kristaus dabartinės Ukrainos teritorijoje gyvenusios ir stiprią valstybę turėjusios klajoklių genties aukso dirbinių. Ukrainos kultūros ministerija kreipėsi į pasaulio muziejus ir kolekcionierius, prašydama informuoti apie bandymus parduoti istorinius artefaktus, kurie galėtų būti neteisėtai pagrobti iš Rusijos okupuotų teritorijų, įskaitant senas knygas, rankraščius, ikonas, dirbinius iš medžio ir metalo, audinius, monetas ir pan.
Daug kartų pabrėžta, kad Rusijos karas su Ukraina neapsiriboja vien teritorijų užgrobimu ir geopolitinėmis ambicijomis. Jo ideologinis ir istorinis matmuo yra kertinis. Dedama daug pastangų įrodinėti, kad ukrainiečiai neturi savo tikros savasties, o jei regiono istorijoje įvyko kažkas svarbaus, tai tikroji paveldėtoja ir tradicijos tęsėja esą yra tik Rusija. Ryškus pavyzdys yra Kyjivo Rusios valstybingumo ir religinės istorijos savinimasis.
Apie tai šiomis dienomis kelis kartus iš Romos, kur vadovauja savo bendruomenės ganytojų sinodui, kalbėjo Ukrainos Graikų Katalikų Bažnyčios didysis arkivyskupas Sviatoslavas Ševčukas.
„Šiandien, kai senosios imperijos bunda, kai agresorė Rusija vykdo neokolonialinį karą Ukrainos žemėse, labai svarbu, kad pasaulis išgirstų tikrąją Ukrainos, Rusijos ir Rytų Europos istoriją – istoriją, kurią parašė ne kolonialistų ir imperialistų išsigalvojimai, o pavergtų tautų, kurios šiandien kovoja už teisę egzistuoti, įskaitant mūsų žmones, kovojančius už laisvę, už savo gimtąją nepriklausomą Ukrainos valstybę, kraują“, – sakė didysis arkivyskupas Sinodo atidarymo liturgijos homilijoje.
„Pastarosiomis dienomis visas pasaulis pradėjo iš naujo atrasti nusikalstamą Rusijos imperijos praeitį, išgirsti Ukrainos žemių istorijos pasakojimą ne okupanto ir kolonizatoriaus, bet pavergtos tautos požiūriu“, – pakartojo Sviatoslavas Ševčukas savaitiniame vaizdo kreipimesi, paskelbtame rugsėjo 4-ąją. (RK / Vatican News)
