Kardinolas K. Krajewskis: nusilenkime priešais Dievo slėpinį dėl pasaulio taikos
Kardinolas pokalbyje Vatikano radijui / Vatican News patikino, jog dėl karo Gazos ruože tarp Hamas teroristų ir Izraelio kariuomenės šimtai žmonių gyvena be nieko ir reikia susirūpinti, kaip jiems padėti. Anot kardinolo, reikia būtiniausių daiktų, tačiau kartu reikia planuoti ilgalaikės pagalbos tiekimą pasibaigus konfliktui.
Pagalbos reikės visiems, kurie po konflikto nuspręs pasilikti gimtinėje ir tiems, kurie norės išvykti. Žmonėms reikės pastogės, jų namai sugriauti, neturi kur grįžti, o vaikams – mokyklų, kurias reikia atstatyti, nes kaipgi vaikams pasilikti, jei nėra mokyklų? Pavyzdžiui, reikia galvoti apie surenkamų namų tiekimą ir mokyklų atstatymą, patikino kardinolas K. Krajewskis dalydamasis įspūdžiais po apsilankymo Šventojoje Žemėje Kalėdų dienomis. Pasak jo, visi sutikti žmonės gyvena viltimi, kad karas pasibaigs.
Kardinolas sielojosi, kad daugelis kraštų nesuteikia jokios pagalbos, o kai kurie nedideli kraštai sugeba tai daryti. Jis paminėjo Jordanijos atvejį: karaliaus Abd Alacho II dėka į Gazos ruožo teritoriją atgabenta įvairios humanitarinės pagalbos, įskaitant labai reikalingus medikamentus. Kardinolas pridūrė, jog iš Gazos vikaro sužinojo, kad katalikų Šventosios Šeimos bendruomenė parapijos patalpose Gazos mieste globoja penkiasdešimt sužeistų žmonių, bet neturi medicininių reikmenų. Todėl Gazos ruožo žmonėms gauti vaistų yra palaiminimas, kurį, nepaisant visų kliūčių, žmonės suteikė išdrįsdami keliauti į Gazos ruožą atvertais keliais.
„Nuvykau į Šventąją Žemę, į vietas, kur siaučia karas, su tikėjimu ir malda. Ten liejasi neapykanta, kerštas, vienas kitą žudo, trūksta vandens, maisto, nėra elektros srovės. Per Kalėdas, mums švenčiausias dienas, tęsėsi kovos ir žudynės tiek Ukrainoje, tiek Gazos ruože. Atvykau į šį kraštą su pačiais galingiausiais ginklais: su tikėjimo ir maldos ginklais, kurie visuomet gali kalnus kilnoti ir užbaigti konfliktus. Tačiau taip nėra. Kodėl?“
Tai kardinolo Konrado Krajewskio žodžiai, kuriais, sugrįžęs į Romą po popiežiaus atjautos misijos, stengiasi tikėjimo šviesoje suvokti Dievo slėpinį per Artimuosiuose Rytuose įsiplieskusio karo prizmę.
Kardinolas pažymėjo, kad m, lankydamas vietas, kuriose gyveno Jėzus, – Nazarete, Betliejuje, ten, kur buvo jis nukryžiuotas, nužudytas ir prisikėlė iš numirusių, klausė savęs, kodėl nėra taikos? Jėzus nori taikos, tačiau kodėl jos nesuteikia mūsų laikams? Popiežiaus atjautos pasiuntiniui K. Krajewskiui įstrigo mintis, kad įeinantieji į Šventojo Kapo koplyčią Prisikėlimo bazilikoje, Jeruzalėje, turi žemai pasilenki. Įeinant į kitas šventoves, pavyzdžiui, į Jėzaus Gimimo baziliką Betliejuje, irgi reikia pasilenkti: reikia nusilenkti priešais slėpinį. Galbūt pasaulis užmiršta nusilenkti Dievo akivaizdoje, liovėsi gyventi pagal Evangelijos mintį? Gal mes užėmėme Dievo vietą norėdami valdyti ir smerkti negailestingai, be meilės? Gal todėl Žemėje nėra taikos, nes nebenusilenkiame priešais Dievą, priešais jo slėpinį?
K. Krajewskis prisiminė prieš kelias dienas (gruodžio 27 d.) Bažnyčios paminėtą apaštalo ir evangelisto šv. Jono liturginę šventę: būtent šv. Jonas, atbėgęs prie Jėzaus kapo olos, norėdamas įsitikinti, kad jo kūno ten nėra, nes jis priskėlė, įeidamas turėjo pasilenkti. Tačiau mes nūdieną nebenusilenkiame, nors durys į Šventosios Žemės šventoves liudija, jog reikia nusilenkti, kad suprastume Dievo slėpinį, jo meilę, gailestingumą ir gyventume pagal Jėzaus mokymą.
„Dėkoju Viešpačiui už suteiktą galimybę šias dienas praleisti Šventojoje Žemėje ir už tai, kad galėjau pradėti suprasti Dievo slėpinį. „Tėve mūsų“ malda, kurios išmokė Jėzus, sako: „Teesie tavo, Viešpatie, valia“, – ne mano, nes kai yra mano valia, vyksta karai“, – po kelionės į Šventąją Žemę pažymėjo K. Krajewskis, Šventojo Sosto Gailestingosios meilės dikasterijos prefektas ir popiežiaus išmaldininkas. (SAK / Vatican News)
