S. Ševčukas: kokios taikos norime – klausimas visiems europiečiams
Ar dera talpinti vienoje genocido kategorijoje Holodomorą ir dabartinį karą, ypač kai ne visi sutaria dėl apibrėžimų, klausė italų dienraštis. Abiejų priežastis, pasak ukrainiečio ganytojo, yra nepasotinamas imperializmas. Ukraina iki šiol jaučia prieš 90 metų vykdyto genocido badu traumą. Ką matome dabartiniame kare – kasdienius išpuolius prieš civilius, prieš civilinę infrastruktūrą, girdime apie kankinimus, apie seksualinę prievartą, apie žmonių deportaciją, apie masines kapavietes. Tai sunkūs karo nusikaltimai, kurie ukrainiečiams akivaizdūs ir be teismų sprendimų ar istorinių tyrimų, pažymėjo S. Ševčukas. Taip pat, pasak jo, būtina atkreipti dėmesį į Rusijos oficialiai naudojamą „denacifikacijos“ naratyvą okupacijai pateisinti, kuris iš principo kalba apie Ukrainą be ukrainiečių. Keli istorikai ir mokslininkai, atlikę Rusijos naudojamų sąvokų analizę, įspėjo apie rimtą genocido pavojų. O kalbant apie ukrainiečių nacionalizmą – tai yra paprasta meilė savo kraštui, kultūrai, kalbai, be pretenzijos būti viršesniais už kitus ar iš kitų kažką atimti. Priešingai, tokia pretenzija buvo griežtai sukritikuota iškilių Bažnyčios asmenybių, įskaitant metropolitą A. Šeptickį ar kardinolą L. Husarą. Ukrainiečių patriotizmo lyginimas su nacizmu yra dar viena Rusijos propagandos linija.
Atsakydamas į klausimą apie taiką, ukrainietis ganytojas taip pat klausė: „Apie kokią taiką kalbame?“ Apie režimo, kurio vadovui Tarptautinis baudžiamasis teismas paskelbė arešto orderį dėl karo nusikaltimo, taiką? Klausimas apie taiką yra ne vien ukrainiečiams, bet ir visai Europai – ką ji galvoja apie Rusijai palankią ir patinkančią taiką, apie tai, kad tarptautiniuose santykiuose įstatymo jėgą bandoma pakeisti jėgos įstatymu. Pasak S. Ševčuko, jis įsitikinęs, kad tokia taika Rusijai tebūtų laikas reorganizuotis ir siekti dar didesnių ambicijų.
„Šis absurdiškas karas turi būti nutrauktas. Esame tauta, kurios siela ir kūnas sunkiai sužeisti. Kiekvieno iš mūsų sieloje yra šio siaubingo karo pėdsakų, o daugybės kūnuose – dideli randai ir traumos. Mūsų Bažnyčia ateinančiais metais savo sielovadinį dėmesį skirs karo žaizdoms. Esu labai dėkingas tiems mūsų ganytojams, kurie neapleido savo kaimenių, bet dalijosi su savo žmonėmis jų kančiomis ir skausmu, nerimu ir baimėmis, mirtino pavojaus aplinkybėmis buvo mylinčio Dievo ir jo nenugalimo buvimo tarp žmonių ženklas. Šio karo žaizdos yra labai gilios ir skaudžios, jos ilgam išliks ant kenčiančios ukrainiečių tautos kūno. Tik Viešpats žino, kaip išlieti savo gailestingosios meilės šventąjį aliejų, galintį jas išgydyti. O mes jau šiandien nenorime būti neapykantos vergais. Nors neapykanta yra natūrali reakcija į patiriamą blogį, negalime jai pasiduoti ir leisti jai užvaldyti mūsų širdis“, – sakė didysis arkivyskupas S. Ševčukas.
Italų dienraštis taip pat klausė didžiojo arkivyskupo apie Bažnyčių Ukrainoje santykius ir apie siūlymus uždrausti su Maskvos patriarchatu susijusią Ortodoksų Bažnyčią. Jos situacija, pažymėjo didysis arkivyskupas S. Ševčukas, visus faktinius ir juridinius ryšius su Rusija atmetančioje Ukrainos visuomenėje yra labai nepatogi, o politika atspindi visuomenės nuotaikas. Kita vertus, valstybė turi pareigą užtikrinti saugumą įvairiose srityse, įskaitant ir religinę. O Maskvos patriarchatas pateisino karą Ukrainoje, paragino jame dalyvauti. Tad Ukrainos institucijos tikrina su patriarchatu susijusios Bažnyčios atstovų veiklą. Tačiau, priduria ukrainietis ganytojas, uždrausti visą religinę konfesiją yra kitas dalykas, susijęs su bendrais demokratinės valstybės ir religijos principais. Taip pat reikia pabrėžti, kad juridinis Bažnyčios draudimas nereiškia jos gyvavimo pabaigos, nes Bažnyčia visų pirma yra ne juridinė struktūra, o žmonės. Tai liudija ir pačios Graikų Katalikų Bažnyčios, kuri buvo uždrausta keletą dešimtmečių, istorija. Ukrainos valdžia turi teisę ir pareigą užtikrinti nacionalinį saugumą, bet taip pat jautriai žvelgti į religijos laisvės klausimą, kuris yra demokratinės santvarkos dalis.
Beje, sausio 10 dieną įvairių Ukrainos Bažnyčių vyresnieji paskelbė dar vieną komunikatą apie vadinamąją „rusų pasaulio“ doktriną, kuri tarnauja kaip vienas iš ideologinių argumentų karui prieš Ukrainą ir ukrainiečius pateisinti. Šioje ideologinėje doktrinoje, skelbiančioje rusų civilizacijos išskirtinumą, jos atskyrimą ir priešpriešą kitoms, svarbų vaidmenį atlieka ir Maskvos patriarchatas. Pasak Ukrainos Bažnyčių vadovų, „ši ideologija yra iššūkis Evangelijos skelbimui šiuolaikiniame pasaulyje ir griauna pasitikėjimą visa krikščionybe“. Todėl tarptautinės religinės organizacijos, kurioms priklauso Maskvos patriarchatas, turėtų pareikalauti moralinės atsakomybės. Nurodoma, kad šį pareiškimą pasirašė Ukrainos Evangelikų Bažnyčios, Graikų Katalikų Bažnyčios, lotynų apeigų Katalikų Bažnyčios, Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios, Ukrainos baptistų sąjungos, Ukrainos Liuteronų Bažnyčios bei Septintosios dienos adventistų galvos arba įgalioti atstovai. (RK / Vatican News)
